Naujojo popiežiaus rinkimai prasidėjo antradienį, o balti dūmai iš garsiojo konklavos kamino pakilo jau trečiadienio vakarą. Bet tikintiesiems pasirodęs naujasis ganytojas tapo staigmena net didžiausiems Vatikano reikalų žinovams.
Nors J. M. Bergoglio dalyvavo praėjusiuose popiežiaus rinkimuose, dabar jis net nebuvo minimas tarp realiausių pretendentų į popiežiaus sostą.
Daugeliui hierarchų argentinietis negalėjo prilygti nei savo ryšiais, nei įtaka Vatikano administracijoje.
Tačiau būtent tai galėjo ir paskatinti daugumą kardinolų pasirinkti šį bendražygį. Juk viena problemų, šiuo metu kankinančių Bažnyčią, – Vatikano vidaus rietenos, korupcijos, informacijos nutekėjimo skandalai.
Daug kalbama apie tai, kad reikalinga šios administracijos – Romos kurijos reforma arba bent tvirta vairininko ranka.
Todėl žmogus iš šalies tokiam vaidmeniui tikriausiai tinka.
Dar svarbesnis klausimas – kuriuo keliu naujasis popiežius pasuks visą Bažnyčią? Ją tebekrečia galimos kunigų pedofilijos skandalai, ji kaltinama dėl to, kad nepakankamai atsiliepia į pagrindinius šiuolaikinio pasaulio iššūkius, tikėjimo krizę apskritai, be to, Bažnyčia nekeičia pozicijos dėl kontracepcijos, abortų, homoseksualų, kunigų celibato, moterų kunigystės.
Jėzuitas J. M. Bergoglio šiuo požiūriu, regis, yra toks pat konservatorius, kokie iš esmės buvo ir kiti pretendentai į popiežiaus sostą.
Tačiau tai nereiškia, kad Vatikane nebus pokyčių tikėjimo sklaidos ar Bažnyčios įvaizdžio apskritai politikoje.
Ir naujojo popiežiaus biografija, ir pasirinktas vardas rodo, kad Pranciškus greičiausiai sieks sugrąžinti Bažnyčią prie jos šaknų – labiausiai vargstančių ir silpniausių žmonijos sluoksnių.
J. M. Bergoglio visuomet garsėjo tuo, kad šalinosi bet kokios prabangos, naudojosi visuomeniniu transportu, bet svarbiausia – siekė skleisti tikėjimą tarp vargingiausių visuomenės sluoksnių.
Skurdas, socialinė atskirtis ir nelygybė – labiausiai šiam ganytojui, spinduliuojančiam kuklumą, rūpimos temos.
O XIII amžiaus šventasis Pranciškus Asyžietis, kurį vienu savo dvasinių idealų greičiausiai ir pasirinko J. M. Bergoglio, – neturto, paprastumo ir meilės visai kūrinijai simbolis.
Kiek iš anapus Atlanto atvykusiam naujajam popiežiui pavyks grąžinti Bažnyčią prie jos ištakų ir pataisyti jos reikalus visuose žemynuose, parodys laikas.
Neaišku ir tai, kokie vėjai dabar papūs Lietuvos katalikų padangėje, kurioje buvo pastebimos hierarchų ambicijos įgyti politinės įtakos, norai visuomenę auklėti pagal XIX amžiaus standartus suvokiamas „tradicines krikščioniškąsias vertybes”.
Iš Siksto koplyčios kamino rūko džiaugsmo bangą sukėlę balti dūmai, o Lietuvoje šiomis dienomis būta tamsių dūmų. Ypač tirštų – rengiantis švęsti Kovo 11-ąją, tiksliau, organizuojant patriotų eitynes sostinėje.
Baimindamasi, kad šiose eitynėse vėl gali skambėti ultradešiniųjų veikėjų nacionalistiniai šūkiai, jau sukėlę skandalą ankstesniais metais, Vilniaus valdžia nurodė žygiuoti atokiau miesto centro, o Gedimino prospektą užgriozdino dirbtiniais renginiais ir jų scenomis.
Bet tai buvo ne tik demokratijai ar teisėtų susirinkimų laisvei prieštaraujantis, tačiau tiesiog nevykęs sostinės savivaldybės elgesys.
Eitynių organizatoriai vis tiek sukvietė žmones į Katedros aikštę, pražygiavo Gedimino prospektu, o kai kurie prieštaringai vertinami žygiuotojai netgi padidino savo ideologinį svorį.
Juk per eitynes prospekte buvo ne tik daugybė policijos, bet ir minios smalsuolių, norėjusių iš arti pažiūrėti į žmones, metusius iššūkį valdžiai.
Galima teigti, jog šią savaitę kai kurie didžiosios politikos veikėjai ir miestui, ir pasauliui demonstravo, kad Lietuva – vis dar klaidžiojanti tarp trijų pušų šalis.
Antai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis A. Kubilius ir toliau viešai smerkė pseudopatriotus.
Tuo metu istorinėje Seimo Kovo 11-osios salėje buvo surengta patriotiškiausių jaunimo organizacijų apdovanojimo ceremonija, kurioje viena nominančių buvo eitynes organizuojanti dešiniųjų radikalų Tautinio jaunimo sąjunga.
Renginį Seime globojo pats dešiniųjų patriarchas V.Landsbergis ir naujoji konservatorių jaunimo žvaigždė A. Bilotaitė.
Dėl Kovo 11-osios gerokai susipainiojo ir valdantieji socialdemokratai. Jų vadovas premjeras A. Butkevičius eitynes įvertino palankiai.
Bet prabėgus kelioms dienoms ši partija staiga paskelbė oficialų pareiškimą, kuriame pasipiktino tuo, kad nesankcionuotų eitynių dalyvius prospekte gausiai lydėjusi policija jų nesustabdė ir neišvaikė.
Kyla klausimas – nejaugi policija, kuri eitynių rengėjus dabar turėtų apdalyti baudomis, taikiai vykusį ir pasibaigusį renginį turėjo paversti riaušėmis, kitaip sakant, savo veiksmais pranokti apsidraudėliškai pasielgusią sostinės savivaldybę?
Pagrindinė valdančioji partija į šį savaime suprantamą klausimą nepasivargino atsakyti.
Taigi neatmestina, jog ir po metų Kovo 11-ąją gali aptemdyti tie patys dūmai. Tiesa, eitynės, atrodo, bus legalios – po aštrių kritikos strėlių sostinės savivaldybė irgi pakeitė nuomonę.
