Kruvinu prakaitu uždirbti pinigai griauna alytiškių gyvenimą

Įveiktas alkoholizmas, darbas Raudonojo Kryžiaus organizacijoje, du vaikai, krūva ligų. Net visa tai moteriai nepadėjo likti išsvajotame socialiniame būste, nes vyras susirado kiek padoriau mokamą darbą, tiesa, be ateities garantijų.

Daugiau nuotraukų (1)

Audronė Urbonaitė („Lietuvos rytas")

Mar 26, 2013, 11:37 AM, atnaujinta Mar 9, 2018, 7:49 AM

Alytiškę Gemą Laukevičienę pirmą kartą sutikau Briuselyje per Europos Tarybos renginį socialinei atskirčiai ir skurdui įveikti. Ji buvo įtraukta į dalyvių sąrašus kaip žmogus, kuriam valstybė padėjo atsitiesti ir susitvarkyti gyvenimą.

Moteris su dviem nepilnamečiais vaikais ir vyru buvo ką tik įsikėlusi į socialinį trijų kambarių butą.

„Esu labai laiminga. Kai padedu vienišiems seneliams apsipirkti ar išvalyti namus, jaučiu, kad atsilyginu valstybei už paramą. Pagaliau aš ir mano vaikai gyvename erdvėje, kuri priklauso tik mums”, – džiūgavo G. Laukevičienė.

Bet praėjusią savaitę 50-metės alytiškės tonas buvo visai kitoks: „Alytaus savivaldybė meta mus lauk, nes vyras tris paskutinius 2012 metų mėnesius uždirbo beveik po du tūkstančius litų.

Tie beveik 6 tūkstančiai litų, uždirbti kruvinu prakaitu, dabar sugriaus mūsų gyvenimą.

Turime nešdintis į gatvę vien todėl, kad vyras nesėdi valstybei ant sprando.

Meras net nenorėjo skaityti pažymos, kurioje aiškiai parašyta, kad daugiau pinigų sutuoktinis pradėjo uždirbti visai neseniai, kai susirado darbą kitame mieste.”

Įveikė alkoholizmą

Dėl nesėkmių pirmojoje santuokoje moteris buvo pradėjusi gerti, bet sugebėjo susigriebti.

„Mane išgelbėjo anoniminių alkoholikų grupės lankymas ir antroji santuoka, nes ištekėjau už savo jaunystės meilės”, – prisipažino G. Laukevičienė.

Socialinį būstą šie alytiškiai gavo 2009 metų lapkritį naujai pastatytame name.

Šeima augina aštuonmetį sūnų ir moters 16-metį sūnų iš pirmosios santuokos.

Drybsosi – būstą turėsi

Kiekvieną rytą G. Laukevičienės vyras keliasi ketvirtą valandą ryto ir vyksta į darbą kitame mieste.

Padalijus padidėjusį jo atlygį iš dvylikos mėnesių, keturių asmenų pajamos per mėnesį yra tik 500 litų didesnės, nei turėtų būti, kad socialinis būstas jiems priklausytų.

„Dabar vyras turi rinktis: vėl tapti valstybės išlaikytiniu ir išsaugoti šeimai butą arba kraustytis į gatvę, kad nereikėtų atsisakyti sunkiai susirasto darbo. Jį perkėlė į aukštesnes pareigas ir padidino atlyginimą, o dabar sėdime ir dėl to verkiame”, – kalbėjo alytiškė.

G. Laukevičienė nuogąstavo, jog nėra jokios garantijos, kad po kurio laiko vyro atlyginimas nesumažės: „Krizė juk nesibaigė.

Jeigu po poros mėnesių paaiškėtų, kad mano vyrą pasamdžiusi įmonė po du tūkstančius litų mokėti nebegali, vėl turėtume stoti į socialinio būsto eilės galą, nes nuomotis buto neįstengtume.”

Vaikus kamuoja ligos

G. Laukevičienės aštuonerių metų sūnus serga astma. Ji pati kenčia nuo išeminės širdies ligos, yra patyrusi infarktą. Didžiausia blogybė, neleidžianti dirbti sunkaus fizinio darbo, – neoperuotinos stuburo išvaržos.

„Tai nuo staliaus darbo. Moterų stalių pasitaiko retai, bet aš tą darbą labai mėgau. Medžio kvapą net sapnuoju”, – pasakojo alytiškė.

Jai atrodo labai neteisinga valstybės nuostata, leidžianti iškraustyti į gatvę psichologiškai lengvai pažeidžiamą šeimą, turinčią nepilnamečių vaikų.

„Jeigu turėčiau nuosavą butą ir sugalvočiau jį parduoti, Vaiko teisių apsaugos skyrius neduotų leidimo, kol neįrodyčiau, kad perku kitą.

O iš socialinio būsto, pasirodo, kaip niekur nieko galima išvaryti į gatvę”, – piktinosi moteris.

Dirba savanore

Kol kalbėjomės su G. Laukevičiene šeimai suteiktame socialiniame bute, mūsų pokalbį nuolat pertraukinėjo pagalbos prašymai.

Vienas po kito skambino žmonės, kuriems ji padeda kaip Raudonojo Kryžiaus organizacijos savanorė.

Neįgali moteris telefonu prašė, kad Gema palydėtų į parduotuvę ir padėtų apsipirkti.

„Šiandien jums padės mano kaimynė – nebijokite jos įsileisti”, – ramino skambinančiąją G. Laukevičienė.

Namuose – lyg po laidotuvių

Vis dėlto šeima apsisprendė su savivaldybe nekariauti ir persikelti į nuomojamą butą.

„Labai nenoriu iš čia išeiti. Į mokyklą reikės važinėti iš kitur. Nežinau, ar susirasiu draugų ten, kur persikraustysime”, – kalbėjo jaunėlis G. Laukevičienės sūnus.

Vyresnysis sūnus irgi akivaizdžiai buvo sutrikęs: „Koks čia gyvenimas, kai vieną rytą sužinai, kad reikia kraustytis lauk.”

Kambariuose riogsojo pervežti ruošiami ryšuliai ir kartoninės dėžės su daiktais.

„Aš tik stebiuosi Gemos tvirtumu. Jeigu man taip atsitiktų, nežinau, ar vėl neimčiau gerti”, – ištarė kaimynė.

To paties namo gyventoja atėjo padėti pakuoti daiktų ir prisipažino, kad G. Laukevičienė yra jos moralinė palaikytoja: „Šios moters dėka jau metus negeriu – ji man parodė pavyzdį, kad tai įmanoma.”

Komercinė nuoma būtų išeitis

– Kiek žmonių Alytuje šiuo metu laukia eilėje socialinio būsto? – „Lietuvos rytas” paklausė Alytaus savivaldybės Ekonomikos ir turto skyriaus vedėjos Monikos Čėsynienės.

– 484 gyventojai. Bet G. Laukevičienės šeima iš socialinio būsto iškeldinama ne todėl, kad kiti laukia, o dėl to, kad padidėjo jos šeimos pajamos.

– Tačiau ta šeima yra ypatinga: motina išsikapstė iš alkoholizmo ir savanoriškai be atlygio dirba Raudonojo Kryžiaus organizacijoje. Juk būsto keitimas yra stresas bet kuriai šeimai.

– Kai žmogus įsikelia į socialinį būstą, jis žino, kad sutartis sudaroma tik trejiems metams. Baigiantis tretiesiems metams iš naujo tikrinamos pajamos ir sprendžiama, ar šeima toliau gali likti ten gyventi.

Jeigu pajamos būtų padidėjusios, sakykime, iki tūkstančio litų per metus, dar būtų buvę galima svarstyti galimybę palikti šeimą bute, tačiau jos padidėjo daugiau.

– Ar socialiniame būste gyvenančios šeimos su vaikais pajamos yra vienintelis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, kad ji privalo išsikelti?

– Pagal dabartinį įstatymą lemiamas veiksnys yra pastarųjų 12 mėnesių pajamos ir šeimos turimas turtas.

Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo, kad nuo 2014-ųjų žmonės, kurių pajamos viršys numatytą ribą, galėtų komercine kaina nuomotis tą patį socialinį būstą, kuriame iki tol gyveno valstybės remiami.

Ši išlyga smarkiai sumažintų socialiai nesaugių šeimų stresą.

– Ar gyventojai sunkiai išsikelia iš socialinio būsto?

– Labai sunkiai. Dažniau teismo sprendimu nei gera valia. Ima vyrauti emocijos. Iškeldinamieji nenori suvokti, kad įstatymo nesilaikantis valdininkas bus nubaustas, jei padarys išimtį.

Neseniai iš socialinio būsto naujame name Statybininkų gatvėje su dviem paauglėmis dukterimis išsikėlė moteris, kai jos pajamos padidėjo. Jos logika buvo tokia: „Nekeisiu darbo į menkiau mokamą vien dėl to, kad išsaugočiau teisę į socialinį būstą.”

Tačiau daug dažniau yra gąsdinama skundais aukštesnėms instancijoms ir argumentų nesiklausoma.

Mažina gyventojų motyvaciją dirbti

Lina Burbaitė

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pavaduotoja

„Šios šeimos situacija iš tiesų sudėtinga. Nustatant teisę į savivaldybės socialinio būsto nuomą yra vertinamos pastarųjų 12 mėnesių pajamos (jos negali daugiau kaip 5 procentais viršyti Vyriausybės nustatytų dydžių). Todėl priimti sprendimą vien pagal trijų mėnesių pajamas negalima.

Kita vertus, turtas ir pajamos yra pagrindinis veiksnys nustatant, ar šeimai (asmeniui) reikia suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti. Kai kurios savivaldybės yra patvirtinusios tvarką, pagal kurią, jei žmogaus pajamos didesnės, nei nustatyta, tarybos sprendimu jam pratęsiama sutartis, jeigu jis sutinka mokėti už socialinį būstą didesnę nuomą.

Kadangi minimoje šeimoje yra nepilnamečių vaikų, apie sprendimą iškeldinti turi būti informuotas savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius ir prireikus turi būti atstovaujama vaikų interesams teisme.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia naujo įstatymo projektą. Nuomojantiems socialinį būstą siūloma padidinti galimą pajamų nuokrypį, o sprendimą, ar šeima (asmuo) yra savarankiškai pajėgūs apsirūpinti būstu, priimti po trejų metų stebėsenos.

Šiuo metu leistinas metinis iki 5 proc. nuokrypis nuo Vyriausybės nustatytų pajamų ir turto dydžių yra per mažas. Pagal jį neįmanoma nustatyti, ar šeimos ir asmenys yra pajėgūs patys apsirūpinti būstu, nes tai gali būti atsitiktinis pajamų padidėjimas – kaip ir šios šeimos atveju.

Tokios sąlygos didina priverstinių iškeldinimų skaičių ir mažina gyventojų motyvaciją dirbti, ieškoti didesnių darbo pajamų.

Projekte numatoma, kad šeimoms ir asmenims socialinio būsto nuomos sutartis gali būti nutraukta, kai nustatyta tvarka deklaruotas turtas per kalendorinius metus ir (ar) per kalendorinius metus gautos pajamos daugiau kaip 20 procentų viršija Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus dydžius.

Šį projektą numatoma svarstyti Seime pavasario sesijoje.

Išeitis, kurią galima būtų pasiūlyti dabar: savivaldybė galėtų sustabdyti sprendimą iki to laiko, kol bus priimtos įstatymo pataisos, o tada pagal jį vertinti trejų metų šeimos pajamas.”

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.