Nevalyvi kauniečiai iš padangų kiemuose renčia tvoras

Kauno Kovo 11-osios gatvės 71 numeriu pažymėto namo kieme gyventojai surentė neįprastą statinį – senų padangų tvorą. Kokiu tikslu kieme kaupiamos važinėti nebetinkamos padangos – neaišku. Tačiau miesto valdininkai tokioms kauniečių architektūros apraiškoms žada būti negailestingi.

Padangos nėra žmogui kenksminga atlieka, tačiau grožio kiemui jos nesuteikia.<br>L. Pileckas
Padangos nėra žmogui kenksminga atlieka, tačiau grožio kiemui jos nesuteikia.<br>L. Pileckas
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Mar 28, 2013, 10:18 PM, atnaujinta Mar 9, 2018, 3:50 AM

Lrytas.lt žurnalisto kalbinti namo gyventojai negalėjo paaiškinti, nei kas renčia keistas padangų tvoras, nei kodėl tai daroma.

„Nežinau, kas čia taip padarė. Man netrukdo. Prisimenu, kaip sovietiniais laikais padangose sodindavo gėles. Tačiau tuomet padangos būdavo apipieštos, spalvotos“, - sakė iš laiptinės į parduotuvę skubėjusi pensininkė. 

Ne ką kalbesnis buvo ir gretimo namo gyventojas Paulius. Kas rytą į paskaitas pro padangas keliaujantis studentas stebisi tokiu elgesiu, tačiau nuspėti tokių statybų priežasčių negalėjo. 

Pilnas kiemas

Keistas statinys iš senų padangų yra šalia daugiabučio automobilių stovėjimo aikštelės. Nuo ko tvorą primenanti padangų krūva turėtų saugoti, taip pat neaišku. Tačiau ne visos senos padangos atsidūrė tvoroje. Dalis jų paprasčiausiai mėtosi po kiemą, guli sukrautos šalia medžių.

„Informacija perduota Viešosios tvarko skyriui. Tokios netvarkos tikrai neleisime, todėl mūsų žmonės nuvyks ir sutvarkys teritoriją. Gaila, bet iš patirties galiu pasakyti, kad kaltųjų tokiais atvejais surasti beveik neįmanoma, nes niekas neprisipažįsta užteršęs aplinką“, - sakė Kauno savivaldybės miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Senos padangos Kaune apskritai yra problema. Ypač, kai vairuotojai pavasarį ir rudenį keičia žiemines padangas į vasarines ir atvirkščiai. Nepaisant to, kad atsikratyti senomis padangomis dabar galima nemokamai ir legaliai, dalis miestiečių netinkamus ratus išmeta kur papuola.

Gamtosaugininkų nejaudina

Kiek švelnesnės pozicijos nei A. Pakalniškis laikėsi Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto Eugenijus Vainalavičius. Gamtosaugininko teigimu, padanga yra atlieka, tačiau pavojaus nekelia. Todėl skubiai šalinti keistos tvoros nėra reikalo.

„Atliekų tvarkymo įstatymas numato galimybę ir, sakyčiau, net ragina, kad jei įmanoma atliekas panaudoti, jos būtų ne išmetamos, o panaudojamos. Žinoma, padangos iš to kiemo anksčiau ar vėliau turės atsirasti ten, kur ir turi atsirasti. Tačiau realybė tokia, kad ta tvorelė greičiausiai stovės tol, kol kažkas iš kaimynų pasiskųs, nes kitaip nėra pagrindo imtis kažkokių veiksmų“, - sakė E. Vainalavičius.

Nors Kaune nelegaliai išmetamų padangų kiekiai mažėja, problema išlieka opi. E. Vainalavičius dėl to įžvelgia ir savivaldybės kaltę. Esą jei padangų surinkimas iš automobilių servisų, kur jas palieka vairuotojai, būtų geriau organizuotas, problema būtų mažesnė.

„Per metus vienas kaunietis stambiagabaričių atliekų aikštelei gali nemokamai atiduoti penkias padangas. Tačiau žmonės neretai netinkamas padangas kaupia rūsiuose ar garažuose. Vieną dieną nusprendžia išsivalyti ir susiduria su problema, kur padėti nemažą kiekį ratų. Gaila, bet kai kas nusprendžia, kad išmesti yra pigiausia ir paprasčiausia“, - apgailestavo aplinkosaugininkas.

Kelia nerimą ugniagesiams

Padangos ir kitos šiukšlės kelia nerimą ir ugniagesiams. Pavasarėjant Kauno ugniagesiai savaitgaliais gesindami degančią sausą žolę ir šiukšlynus dažnai net nespėja grįžti į būstinę. Pusiaukelėje tenka apsisukti ir važiuoti gesinti kito smulkaus gaisro. Ugnies židinių ypač pagausėja, kai atostogų iš mokyklų paleidžiami vaikai.

Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gaisrų tyrimo poskyrio viršininkas Arūnas Kilšauskas pastebi, kad dažniausiai gaisrai kyla dėl apleistos aplinkos. Šiukšlių krūvos, nešienautos pievos, nesutvarkytų krūmokšnių plotai tampa masalu su ugnimi žaidžiantiems vaikams ar paaugliams.

Į nuolat liepsnojančių objektų sąrašą ugniagesys įtraukia ir apleistus pastatus. Pastarųjų Kaune - į valias. Nereikalinguose pastatuose dažnai įsikuria benamiai, kurie girtauja, kūrena laužus ir dažnai netyčia padega savo laikinas buveines.

„Puikiu pavyzdžiu gali būti Šilainių pašonėje esantis apleistas Linkuvos dvaras. Jis degė gal 20 kartų“, - sakė specialistas.

A. Kilšauskas prisimena, kad beveik prieš keturis dešimtmečius Kauno regione per metus būdavo vos 200 gaisrų. Šiuo metu jų registruojama kelis kartus daugiau.

„Nereikia stebėtis tokiais skaičiais, nes kur apsisuki, tai vienos stepės, auga didžiausios žolės, laksto žvėrys. Tokia aplinka palanki gaisrams“, - sakė ugniagesys.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.