Valstybę į šį teismą prieš šešerius metus padavė panevėžietė Loreta Valiulienė. Ją dar 2001 metais mušė buvęs sugyventinis, Belgijos pilietis. Nors tuo metu ji kreipėsi į Panevėžio policiją bei teismą, pagalbos nesulaukė. Ikiteisminis tyrimas užstrigo, vėliau dėl senaties terminų byla buvo nutraukta.
„Teismas pripažino, kad Lietuvos valstybė, neužtikrinusi nukentėjusios nuo smurto moters apsaugos, neištyrusi smurto šeimoje atvejo ir nepatraukusi smurtautojo atsakomybėn, pažeidė Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtiną kankinimo, nežmoniško ar žeminančio elgesio draudimą“, - pranešė Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI), atstovavęs moteriai byloje Strasbūre.
Tiesa, sprendimas negalutinis, Vyriausybė turi 3 mėnesius jam apskųsti. „Valstybė turi sumokėti pareiškėjai 5 tūkst. eurų (per 17 tūkst. litų) baudą už tai, kad neužtikrino moteriai apsaugos“, - aiškino ŽTSI teisės programų vadovė Jūratė Gudzevičiūtė.
Jos teigimu, teisinė bazė smurto šeimoje klausimu yra pakankamai nebloga, tobulinti įstatymų Lietuvai nereikės. „Trūksta adekvataus finansavimo, institucijų pareigūnų švietimo ir bendradarbiavimo. Policija turėtų labiau bendradarbiauti su specializuotais pagalbos centrais“, - kalbėjo J. Gudzevičiūtė.
Sprendimo neskųs
Vyriausybė greičiausiai neskųs tokio Strasbūro teismo sprendimo. „Nuo pat pradžių pripažinome, kad tyrimas šioje byloje užsitęsė per ilgai ir buvo neveiksmingas. Vis dėlto nustebino, kad nustatytas ne teisės į privataus gyvenimo apsaugą (Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnis), o kankinimų draudimo (3 straipsnis) pažeidimas“, - situaciją komentavo valstybei byloje Strasbūre atstovavusi Elvyra Baltutytė.
Jos teigimu, pagal Strasbūro teismo praktiką smurto tarp privačių asmenų bylos (tokia yra ir L. Valiulienės. – Red.) retai patenka į šią kategoriją. „Į ją patenka, kai, pavyzdžiui, nukentėjusysis yra vaikas ar kitaip pažeidžiamas asmuo ir panašiai“, - aiškino Teisingumo ministerijos darbuotoja.
Valstybė mėgino taikiai susitarti su panevėžiete. „Nepavykus valstybės turi galimybę pateikti vienašalę deklaraciją, kurioje pripažįstamas pažeidimas, siūloma atitinkama kompensacija. Vyriausybė buvo pripažinusi Konvencijos 8 straipsnio pažeidimą, siūlė pareiškėjai panašią sumą, kuri priteista, bet teismas šią deklaraciją atmetė“, - sakė E. Baltutytė.
Lipo per langą
L. Valiulienės košmaras prasidėjo prieš 12 metų, kai moteriai buvo 25-eri. Jos santykiai su sugyventiniu iš Belgijos J. H. L. ėjo vis blogyn. Vyras tai jautė, bet nenorėjo moters paleisti. Kartu jie išgyveno kone penkerius metus.
Pirmus trejus metus Loreta su J. H. L. gyveno Belgijoje, vėliau persikėlė į Lietuvą, kur draugas ją aplankydavo. Dar po metų ji pardavė jam pusę savo buto, jie vėl ėmė gyventi kartu. Tačiau netrukus santykiai ėmė byrėti.
Supratęs, kad Loretos gyvenime atsirado kitas vyras ir ji nori išsikelti, vyras griebėsi smurto. Ne kartą girtas ją smaugė, tampė už plaukų, mušė per veidą, spardė į nugarą ir kitas kūno vietas. Moteris kartą buvo priversta iš namų lipti per langą. Kaimynai kelis sykius skubėjo moters gelbėti nuo smurtautojo. Ne vieną naktį moteris nakvojo pas draugę, gyvenusią tame pačiame name.
Loreta per vieną mėnesį penkis kartus kreipėsi į policiją. Ekspertai nustatė moteriai lengvus kūno sužalojimus, tiesa, nesukėlusius trumpalaikio sveikatos sutrikimo.
Tada moteris išsikraustė iš buto, kuriame gyveno kartu su Belgijos piliečiu.
Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. L. Valiulienė kreipėsi į teismą, kad nubaustų buvusį sugyventinį už smurtą. Teismas perdavė bylą prokurorui.
Sugyventinis dingo, slapstėsi, nesirodė teisme. Tai buvo priežastis daug kartų sustabdyti ikiteisminį tyrimą. Nepakako įrodymų, kad moterį mušė būtent J. H. L.
Sulaukė grasinimų iš sūnaus
Po pusmečio Loreta gavo elektroninį laišką iš buvusio sugyventinio sūnaus, kuriame jis grasino susidoroti su ja ir naujuoju draugu. „Gali pamiršti savo ir savo vaikino gyvenimą. Užsisakyk sau neįgaliojo vežimėlį. Mano draugai ir aš sučiupsime tave, ir pamatysi, kas yra tikri banditai, kokių dar Lietuvoje nematei. Mano tėvas padarė viską dėl tavęs. Tu esi supuvusi gatvės kekšė“, - laiške rašė Y. L.
Po ketverių metų prokuroras pranešė Loretai, kad dėl pasikeitimų Baudžiamajame kodekse valstybė nebepalaiko kaltinimo ir ji pati turi save ginti – iš naujo kreiptis į teismą.
Kai moteris kreipėsi, teismas nebegalėjo tęsti bylos nagrinėjimo, nes buvo suėję senaties terminai. Belgas taip ir neatsirado. Moteris iki šiol mėgino įrodyti savo teisumą ir jai pavyko tai padaryti.
