Didžiausiame Rusijos banke „Sberbank” įsidarbinęs sukčius užsienio bankams išsiuntė 17 suklastotų dokumentų.
Vienu jų patikėjusi Lietuvos bendrovė „Plastima” į Rusiją išgabeno kelis šimtus mašinų su plastiko kroviniais. Tačiau už juos nebuvo sumokėta. Sukčiavusį darbuotoją atleidęs Rusijos bankas lietuviams nuostolių irgi neatlygino.
Kas atlygins nuostolius?
Nesąžiningo Rusijos bankininko apgauta bendrovė „Plastima” patyrė per 7 milijonus litų nuostolių ir dėl šių pinigų jau trejus metus kovoja Rusijos teismuose.
Buvęs Rusijos banko „Sberbank” darbuotojas 30-metis Igoris Poltavskis šį mėnesį Kaliningrado srities teisme išgirdo nuosprendį.
Beveik už 300 milijonų eurų netikrų garantijų „Sberbank” vardu suteikusiam sukčiui teismas skyrė lygtinę pusantrų metų laisvės atėmimo bausmę.
Nuteistas bankininkas bendrovei „Plastima” turės atlyginti tik bylinėjimosi išlaidas.
Lietuvių pateiktas ieškinys liko nenagrinėtas.
Atlyginti žalos nesutinka ir bankas „Sberbank” – I. Poltavskis buvo atleistas iš darbo, nukentėjusiesiems pasiūlyta žalos atlyginimo reikalauti iš jo.
Bendrovės „Plastima” pateiktą ieškinį nagrinės Maskvos arbitražas, laukęs, kol bus baigta baudžiamoji byla dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo.
Arbitražas šią bylą atvers tik tuo atveju, jei šiomis dienomis niekas neapskųs I. Poltavskiui paskelbto nuosprendžio.
Nesumokėjo už krovinius
Plastiko gaminiais prekiaujanti „Plastima” nukentėjo bendradarbiaudama su Rusijos bendrove „Kaliningrad-Promplast”, kuriai savo gaminius tiekia nuo 2007 metų.
2009 metais Rusijos bendrovė paprašė atvežti daugiau krovinių, todėl lietuviai pareikalavo atsiųsti garantiją, kad už prekes bus sumokėta.
Netrukus „Plastima” sulaukė ne tik Rusijoje, bet ir Rytų Europoje didžiausio banko „Sberbank” garantijos.
Garantija buvo atsiųsta į Lietuvoje veikiantį SEB banką, kurio paslaugomis naudojasi „Plastima”.
„Mes žinome, jog „Sberbank” – didžiausias Rusijos bankas, todėl nekilo net minčių, kad gali būti kokių nors problemų”, – pasakojo R. Savickas.
Gavę garantiją, kad pirkėjai atsiskaitys už paslaugas, Lietuvos verslininkai į Kaliningradą išsiuntė kelis šimtus sunkvežimių su kroviniais.
Rusijos bendrovei laiku neatsiskaičius už prekes, „Plastima” kreipėsi į garantiją išdavusį banką „Sberbank” ir sulaukė atsakymo, kad jie tokio dokumento visai nepasirašė.
Įveikė moderniausią sistemą
„Šokas buvo ir mums, ir SEB bankui”, – prisimena R. Savickas.
Labiausiai nustebino tai, kad pranešimas apie banko suteiktą garantiją buvo išsiųstas per SWIFT sistemą.
Tai – pasaulinė bankų telekomunikacijos sistema, kuri saugoma itin griežtai. Per šią sistemą daromi didžiausi pinigų pervedimai pasaulyje.
Kiekvienas bankas turi slaptus šios sistemos kodus, kurių neįmanoma suklastoti.
Teigiama, kad į šią sistemą neįmanoma ir įsilaužti, todėl bankai neabejoja SWIFT pranešimų tikrumu.
Patikrinti, ar pranešimą išsiuntęs žmogus turėjo tam įgaliojimų, neįmanoma.
Šiuose dokumentuose nenurodoma darbuotojo pavardė, tik banko kodas. SWIFT pranešimas prilygsta oficialiam įmonės raštui su antspaudu ir vadovo parašu.
Visos šios apsaugos priemonės pasirodė įveikiamos „Sberbank” darbuotojui I. Poltavskiui.
Nors bankininkas jau buvo išėjęs iš departamento, kurio darbuotojai gali prisijungti prie SWIFT sistemos, jis išsaugojo ankstesnį savo slaptažodį.
Naudojo kolegų slaptažodžius
Išsiųsti dokumento per SWIFT sistemą neįmanoma vienam žmogui – tam reikia dviejų slaptažodžių.
Teisme paaiškėjo, kad I. Poltavskis paslapčia nusirašydavo savo bendradarbių slaptažodžius. Jis buvo geras kompiuterių specialistas, todėl kolegos dažnai prašydavo jo pagalbos ir pasikviesdavo prie savo darbo stalo.
Nagrinėjant šią bylą paaiškėjo, kad slaptažodžiai buvo labai paprasti, o kai kurie darbuotojai juos užsirašydavo užrašų knygelėse, kurias laikydavo darbo vietoje.
„Sberbank” turėjo gauti visų bankų patvirtinimus, kad jų siųstas SWIFT pranešimas priimtas, tačiau apsukrus banko darbuotojas juos visus sugebėjo sunaikinti.
Atėjęs į darbą anksčiau nei apsaugininkai, tuos pranešimus jis išspausdindavo ir suplėšydavo.
„Sunku įsivaizduoti, kad tokia netvarka buvo ne kokiame nedideliame banko skyriuje, bet centrinėje didžiausio Rusijos banko būstinėje”, – stebėjosi R. Savickas.
Po teismo sprendimo „Sberbank” sulaukė Rusijos vidaus reikalų ministerijos įspėjimo imtis papildomų apsaugos priemonių.
Padengė asmenines skolas
Per pusmetį I. Poltavskis išsiuntė 17 melagingų pranešimų, skirtų Danijos, Olandijos, Lenkijos, Lietuvos, net Indijos bankams.
Taip jis suteikė beveik 300 milijonų eurų fiktyvių garantijų.
Bylos duomenimis, už tai, kad išsiųstų netikrus dokumentus, I. Poltavskis imdavo atlygį iš Rusijos verslininkų.
Vienas „Sberbank” vadovų patvirtino, kad buvęs darbuotojas už pranešimo išsiuntimą gaudavo apie 15 tūkstančių litų, kuriais padengdavo savo skolas arba išleisdavo asmeninėms reikmėms.
I. Poltavskiui už suklastotą garantiją sumokėjęs ir iš „Plastimos” prekes gavęs Rusijos verslininkas laisvės atėmimo bausmės neišvengė, tačiau pinigų lietuviai dar neatgavo.
Lietuvos pareigūnai – bejėgiai
„Sberbank” atstovai neneigė, kad SWIFT pranešimas apie Lietuvos įmonei suteikiamas garantijas buvo išsiųstas iš jų sistemos, tačiau tvirtino, jog tai padarė įgaliojimų neturintis asmuo. Todėl bankas dėl patirtų nuostolių neprisiima jokios atsakomybės.
„Mes tikėjomės, kad savo reputaciją saugantis bankas sutiks atlyginti nuostolius, bet jis su mumis nesileido į kalbas, pusę metų neatsakinėjo į mūsų laiškus”, – pasakojo bendrovės „Plastima” vadovas.
Verslininkai nerimavo, nes bankas ilgai tylėjo, o ieškinį reikėjo pateikti per trejus metus nuo nusikaltimo padarymo, vėliau teismai jo nebepriimtų dėl senaties.
Dėl patirtų nuostolių Lietuvos verslininkai kreipėsi į centrinį Rusijos banką ir SWIFT atstovybę, tačiau sulaukė atsakymo, kad už šios sistemos pažeidimą atsako tas bankas, kuris ją pažeidė.
Nuo aferos nukentėję verslininkai kreipėsi ir į Lietuvos prokuratūrą. Tirti šį nusikaltimą Lietuvos prokurorai ėmėsi itin kruopščiai. Jie apklausė ne tik „Plastimos” darbuotojus, bet ir visus krovinius į Rusiją vežusius sunkvežimių vairuotojus. Tačiau tyrimas įstrigo, nes Rusija nepateikė reikalingų dokumentų.
Vakarų Europos bankai sulaukė baudų
* Vakarų Europoje dėl nesąžiningų darbuotojų baudų sulaukia ir bankai.
* 2009 metais Šveicarijos bankui UBS skirta 8,9 milijono eurų bauda dėl banko vadovų nesugebėjimo užkirsti kelią neteisėtoms operacijoms su banko klientų kredito kortelėmis.
* Pažeidimai buvo užfiksuoti 2006–2007 metais. Dėl šių pažeidimų sukčiai galėjo prieiti prie mažiausiai 39 asmeninių britų sąskaitų. Nuostolių patyrusiems klientams bankas išmokėjo per 28 milijonus eurų kompensacijų.
* Dar anksčiau vienam didžiausių Prancūzijos bankų nesąžiningas darbuotojas buvo padaręs 5 milijardų eurų nuostolių. Dar 4 milijonų eurų baudą bankui skyrė finansų priežiūros institucijos.
