Čečėnė sakė netikinti, kad du jauni vyrai galėjo savarankiškai surengti virtinę sprogimų. Moteris įsitikinusi, kad jie tapo specialiųjų tarnybų sąmokslo aukomis.
1994 metais atsiųsta į Lietuvą dirbti informacijos centre ir skleisti žinias apie Čečėniją, A. Saijeva ir dabar palaiko glaudžius ryšius su vietos čečėnų bendruomene. Paprašyta pakomentuoti Jungtinių Valstijų teisėsaugos pareigūnų teiginius, kad išeiviai iš Čečėnijos Carnajevai surengė sveiku protu nesuvokiamą išpuolį Bostono maratono metu, A. Saijeva atsakė netikinti amerikiečių pareiškimais.
Jos teigimu, čečėnų mentalitetui yra svetimas ir nepriimtinas niekuo nekaltų žmonių žudymas, o paviešintos detalės apie įtariamuosius brolius Carnajevus kelia pagrįstų abejonių.
- Kodėl netikite, jog broliai įvykdė šį išpuolį?
- Aš tuo netikiu ir ko gero niekada nepatikėsiu. Perskaičiau paprastų amerikiečių rašytus komentarus po viešai publikuota vaizdo medžiaga. JAV gyventojai patys teigia, jog daugelis aplinkybių jiems nėra iki galo aiškios, o policija tiesiog dirba savo darbą. Supratau, kad komentarus rašę žmonės netiki savo policija.
Dabar mes girdime tik tai, ką sako policijos pareigūnai, JAV vadovai kol kas nepasakė nė žodžio. O policija, tiek JAV, tiek ir Rusijos, aš netikiu.
Abejonių kelia ir oficialiai pateikta informacija apie vyresniojo įtariamojo Tamerlano Carnajevo sulaikymą. Įsivaizduokite, jūs esate vyras ir turite pistoletą. Ar imsite šaudyti į didžiulę grupę iki dantų ginkluotų policininkų, kuriuos matėme vaizdo pranešimuose, savo mažu pistoletu? Greičiausiai pamatęs juos pasistengsite kuo greičiau pabėgti.
- Tačiau viešoje erdvėje nuolatos primenamas „kraujo ištroškusių“ žmonių mentalitetas. O suvokti teroristinio išpuolio motyvus bandoma pasitelkiant kraštutinio islamo radikalų mąstyseną. Ką apie tai manote?
- Čečėnų mentalitete nėra tokių dalykų kaip siekis eiti ir sprogdinti nekaltus žmones. Mūsų auklėjime nėra jokių ketinimų ar skatinimų nuskriausti kitą.
Jeigu kas prie to ir prisidėjo, tai - kažkas naujo, atnešta svetimųjų. Dabartiniame informacinių technologijų pasaulyje išnyko ribos. Galima pažiūrėti, kaip tai daro arabai ar kurdai.
Tegul policija kalba ką nori, tegul JAV valdžia komentuoja, tačiau aš žiūriu per tam tikrus psichologinius aspektus. Labai įdomus faktas yra tai, kad broliai Carnajevai gyvendami Amerikoje daug bendravo su rusais. Aš manau, kad kažkas specialiai tuos rusus pas juo atsiuntė.
Galiu pateikti konkretų, analogišką pavyzdį, su kuriuo teko asmeniškai susidurti. Kai į Vilniaus universitetą atvyko mokytis jauni čečėnai, juos įspėjau – būkite atsargūs, budrūs, venkite konfliktinių situacijų.
Vėliau nuolatos buvo susiduriama su tokiomis situacijomis, kai pas juos į bendrabutį ateidavo kažkokie jaunuoliai, įžeidinėdavo, provokuodavo muštynėms. Buvo daroma viskas, kad jie pakliūtų į policiją, į pirmuosius laikraščių puslapius.
- Įtariate, kad Carnajevus jiems patiems dar nežinant kažkas specialiai parinko teroro aktams vykdyti, o įgiję pasitikėjimą juos ir nukreipė šia linkme?
- To negalėčiau paneigti. Reikėtų prisiminti ir tai, jog Rusijos teisėsauga pranešė, kad prieš du metus esą įspėjusi JAV, kad jų teritorijoje gyvenantis vyresnysis Carnajevas gali būti susijęs su islamo pogrindžiu.
Kam reikalingas ir naudingas šis informacijos paviešinimas? O tam, kad vėliau būtų galima pasakyti – mes jus įspėjome.
- Kokių pasekmių JAV ir kitose gyvenantiems čečėnams turės įvykiai Bostone?
- Be jokios abejonės, pasekmės bus. Nesakau, kad bus daromas tiesioginis spaudimas, tačiau šie įvykiai palies visus. Pati žinau ką tai reiškia, buvau Lietuvoje Beslano tragedijos (2004 m. Šiaurės Osetijoje teroristams užgrobus mokyklą, žuvo 380 žmonių) ir Nord - Osto (2002 m. Maskvoje savižudžiams įsiveržus į teatrą ir paėmus įkaitus, jų išlaisvinimo operacijos metu žuvo 130 žmonių) metu, žinau ką tai reiškia.
Jau nekalbu apie buitinį lygmenį, tačiau visur, net bendraujant su valdininkais jaučiasi įtampa. Kažkodėl visur, kur tik gyvena čečėnai, aplinkui juos dirbtinai sukeliama menama grėsmė.
Mums tai nieko nauja, nes kad ir kur čečėnai begyventų, juos nuolatos stebi specialiosios tarnybos. Taip yra todėl, nes Rusija formuoja tokį mūsų įvaizdį. Tas pats vyksta ir Lietuvoje, jauni čečėnai yra padidinti dėmesio centre.
- O kas dabar vyksta Čečėnijoje? Kas turi didesnes perspektyvas – ginkluotas pasipriešinimas ar A. Zakajevo linija, nepriklausomybės siekimas politinėmis priemonėmis?
- Esu A. Zakajevo šalininkė, manau, jog viską būtina ir galima spręsti politinėmis priemonėmis. Jeigu sekate informaciją, galite pastebėti, jog karinių veiksmų Čečėnijoje pastaruoju metu daugėja. Tai labai skaudu, nes šie reiškiniai gali sukelti didelį sprogimą Kaukaze.
Be to Čečėnijoje bando įsitvirtinti radikalių islamo pakraipų šalininkai - vahabistai bei salafitai. Pastarieji bet kokiomis priemonėmis, neretai itin žiauriomis, siekia valdžios. Tradicinio čečėnams islamo, sufizmo, sekėjai neturi jokių politinių ambicijų.
Vahabizmas pas mus atėjo pirmojo karo pabaigoje, anksčiau nieko panašaus Čečėnijoje nebuvo. Tačiau kaimyniniame Dagestane radikalai su kėlė problemas. 1995 metais Stambule vyko Šiaurės Kaukazo nevyriausybinių organizacijų, žmogaus teisių gynėjų konferencija, joje dalyvavo nemažai žinomų žmonių iš Dagestano. Beveik visi jie kalbėjo apie tai, kad Dagestane jau įsitvirtino vahabizmas, man tai buvo labai įdomu, nes su šiuo reiškiniu Čečėnijoje dar nebuvome susidūrę.
Netrukus vahabizmas persikėlė į pas mus, šios islamo šakos propaguotojai disponuoja didžiulėmis pinigų sumomis, juos finansuoja Saudo Arabija ir kitos šalys. Tačiau čečėnų mentalitetas kitoks, vahabizmas jiems iš principo nėra priimtinas, ši islamo pakraipa visiškai svetima mūsų žmonėms.