Gyvenimas – kaip tiltas, arba dar kartą apie psichikos sveikatą ir sutrikimus

Ar jūsų emocinė savijauta šiandien verta 10 balų? Lygiai kaip pasaulis nėra vien juodas ar baltas, lygiai taip ir žmogaus sveikata nebūna absoliučiai gera ar bloga. Pagal žymaus sveikatos mokslo tyrinėtoją A. Antonovsky, visi esame sveikatos ir nesveikatos vientisume. 

Daugiau nuotraukų (1)

Ieva Povilaitienė

2013-04-23 16:31, atnaujinta 2018-03-07 20:35

Tai pasakytina ne vien apie fizinę, bet ir apie psichikos sveikatą. Jeigu kiekvienas iš mūsų įvertintume savo psichikos sveikatą, arba, paprasčiau tariant, emocinę savijautą, nuo 1 iki 10, tai aptiktume, kad retas kuris parašytų 10, nes kasdienė mūsų savijauta paprastai nebūna ideali.

Daugybė „o gal?“ ar tai normalu?

· Galbūt šiandieną jaučiuosi tarsi nesavas, nes sunkiai galėjau užmigti, o užmigęs nuolat pabusdavau?

· Gal esu įsitempęs, sunerimęs, jaučiu, kad kažkas nutiks negero, o gal apėmė liūdesys ir sustiprėjo menkavertiškumo jausmas?

· O gal kaip tik, jaučiuosi perpildytas genialių idėjų, nors aplinkiniai kažkodėl abejoja jų realumu?

· O gal praplaukė įtarios mintys, kad kaimynai nėra geranoriški mano atžvilgiu, kolegos darbe rengia intrigas prieš mane, o Lietuvoje rezgamas dar vienas sąmokslas?

· O gal šiandieną neapleidžia jausmas, kad įvykiai aplinkui mane yra tarsi surežisuoti, o kūnas kažkoks nesavas ir ne visai mano valdomas?

· O gal sustiprėjo nuojauta, kad sergu nepagydoma liga, kurios man gydytojai nesugeba nustatyti ar padidėjo nerimas dėl savo kūno išvaizdos ir svorio, kuris ir vėl atrodo nepakankamai mažas?

· O gal po vakarykščio vakarėlio susimąsčiau, kad reikėtų apriboti alkoholio vartojimą, nes jaučiuosi nebe pirmą kartą padauginęs? Ir dar daugybė kitų „o gal?“.

Panašius išgyvenimus galima aptikti prie nerimo, nuotaikos, valgymo, psichoaktyvių medžiagų vartojimo ar psichozių sutrikimų. Jei tokius išgyvenimus šiandieną patiriu – ar reiškia, kad esu sutrikęs? Toli gražu. Viena kregždė – dar ne pavasaris, o vienas simptomas – dar ne liga. Tačiau kaip nustatyti ribą, kur prasideda psichikos sutrikimai ir baigiasi sveikata? Kada esu sveikas, o kada jau mano savijauta tampa liguista?

Svarbiau ne simptomai, o kaip jie veikia mūsų gyvenimą

Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), psichikos sveikata yra daugiau nei psichikos sutrikimų nebuvimas. Ir nors nėra vieno apibūdinimo, kas yra psichikos sveikata, paprastai ji vertinama pagal tai, ar esu patenkintas savimi ir savo gyvenimu, ar gebu reikšti ir kontroliuoti savo jausmus, realizuoti savo gebėjimus, ar jaučiuosi veiksmingas, savarankiškas, kompetentingas, galintis prisidėti prie bendruomenės gerovės. Specialistai, diagnozuodami psichikos sutrikimus, siekia įvertinti simptomų pobūdį, intensyvumą, trukmę, skaičių.

Tačiau svarbiausias klausimas – kaip šie simptomai veikia mano kasdienį gyvenimą, darbinę ir akademinę veiklą, santykius su aplinkiniais, laisvalaikį, kūrybiškumą. Jei dėl šių simptomų nebesugebu mėgautis gyvenimu, palaikyti ilgalaikių artimų santykių, produktyviai dirbti, viduje išgyvenu savęs praradimo, susvetimėjimo su kitais jausmus, noriu atsiriboti nuo aplinkinių, o gyvenimas man vis labiau tampa kančia, neturinčia prasmės – pagalba yra būtina.

Mūsų gyvenimas – tai tiltas

Kalbėdamas apie psichikos sveikatą ir jos sutrikimus, De Hertas su kolegomis naudoja tilto metaforą. Mes, kaip ir tiltai, turime savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Tiltas turi kolonas, ant kurių jis laikosi – gyvenime tai būtų mūsų asmenybės ypatumai, t. y. sugebėjimai, įgūdžiai, įsitikinimai, patirtys. Taip pat kiekvienas tiltas turi atramas, į kurias jis remiasi – mūsų gyvenime tai būtų artimieji, draugai, darbas. Tiltą veikia išorinės jėgos ir krūviai, kurie jį gali susilpninti, kartais net ir apgadinti, kaip ir mus gyvenime veikia patiriame stresai.

Nors audrą dauguma tiltų atlaiko, bet uraganas gali jį apgadinti. O jei dar per jį pervažiuos ir keletas sunkiasvorių transportų priemonių, tiltas gali skilti, lūžti. Lygiai taip ir mes gyvenime nuo per didelių emocinių krūvių galime palūžti, susirgti. Jei tiltas yra apgadinamas, jam yra reikalinga rekonstrukcija, reikia stiprinti atramas ir kolonas, peržiūrėti ir apriboti krūvį. O ką ir kokiais būdais tenka rekonstruoti ir stiprinti savyje, susidūrus su psichikos sveikatos problemomis?

PSO išskiria 5 esmines pagalbos psichikos sutrikimų atveju priemones: 

· medikamentinis gydymas,

· psichologinės terapijos,

· psichosocialinė reabilitacija,

· profesinė reabilitacija ir darbas,

· būstas.

Nėra būdo, kuris veiktų 100 proc. Medikamentinis gydymas padeda kontroliuoti simptomus, veiksmingiau pasinaudoti psichologine ir socialine pagalba. Bet jis neišsprendžia psichologinių ir socialinių problemų, susijusių su liga. Psichologinės terapijos stiprina pasitikėjimą savimi ir vidinę įžvalgą. Padeda susitvarkyti su stipriais jausmais, kylančiais santykiuose, susitvarkyti su liūdesiu dėl to, kas prarasta ir kartu lavinti savo galimybes. Padeda geriau suprasti simptomus, išmokti juos kontroliuoti ir tapti savo gyvenimo šeimininku.

Esminis dalykas terapijoje - geras ryšys su terapeutu, kuriantis pasitikėjimo ir saugumo jausmą. Nors skamba paprastai, tačiau tai sunkus ir lėtas darbas. Psichosocialinė reabilitacija ir būsto pagalba reikalinga sunkių psichikos sutrikimų atveju, kai asmuo praranda dėl ligos kasdienio gyvenimo įgūdžius, stokoja užimtumo, neturi gyvenamos vietos. Profesinė reabilitacija būtina, kai asmuo patiria sunkumų grįžti į anksčiau dirbtą darbą, dėl ligos nebegali dirbti anksčiau dirbto darbo ir nori įgyti kitą profesiją. Minėti pagalbos būdai gelbsti iš chaoso ir atneša į gyvenimą daugiau tvarkos, atveria asmenybės vidines galimybes ir praturtina gyvenimą.

Neigiamas aplinkinių požiūris trukdo pasinaudoti pagalba

Pripažinti kylančius emocinius sunkumus ir kreiptis pagalbos nėra lengva. Kodėl? Viena iš priežasčių – visuomenėje klestinti psichikos sutrikimų stigma, t. y. neigiamas požiūris į asmenis, turinčius emocinių sunkumų.

Vienas pacientas, pirmą kartą atsigulęs į psichiatrijos ligoninę pusiau rimtai, pusiau juokais prisipažino, kad baiminosi, jog čia visi lakstys nuogi su peiliais, o pasirodo, kad čia normalūs žmonės, t. y. žmonės su kuriais galima bendrauti, o ne kažkokie monstrai. Tiesą pasakius, nelabai nustebino toks nuogąstavimas, nes mumyse gyvuojantis psichikos ligomis sergančiojo vaizdinys nėra nei palankus, nei tikroviškas, o mitas apie psichikos sutrikimų turinčių asmenų pavojingumą yra populiariausias ir žalingiausias.

Vengiame asmenų, patiriančių emocines problemas

Tyrimai rodo, kad požiūris į psichikos sutrikimus neigiamesnis nei į fizines ligas. Tai susiję su stereotipais ir neigiamomis nuostatomis dėl psichikos ligų, pvz. 2006 metų Eurobarometro duomenimis, 76 proc. Lietuvos piliečių sutinka, kad žmonės, patiriantys psichologinių ar emocinių problemų, yra nenuspėjami; 58 proc. sutinka, kad šie žmonės kelia grėsmę; 25 proc. sutinka, kad jie niekada neatsigauna; 24 proc. sutinka, kad jie kalti dėl savo ligos.

Pagal šiuos duomenis, mes gerokai pirmaujame Europoje savo požiūriu į šių asmenų pavojingumą, o kitais trimis klausimais papuolame į neigiamiausias nuostatas turinčių valstybių penketuką. 2010 metų Eurobarometro tyrimo duomenimis, Lietuvos piliečiams būtų daug sunkiau nei kitų ES šalių piliečiams kalbėti su kuo nors, patiriančiu akivaizdžių psichikos sveikatos problemų.

Taigi mes ne tik, kad labiau laikome šiuos asmenis pavojingais, dar ir esame labiau linkę jų šalintis. Galime tik spėlioti, kodėl turime tokias neigiamas nuostatas psichikos sutrikimų turinčių asmenų atžvilgiu.

Kaip yra iš tikrųjų?

Galbūt tiesiog nežinome esminių faktų.

· Asmenys, turintys psichikos sveikatos sutrikimų, ne daugiau pavojingi nei kiti. Jie vidutiniškai rečiau pažeidžia įstatymus nei bendra populiacija ir yra gerokai mažiau pavojingi nei asmenys, apkvaitę nuo alkoholio ar narkotikų;

· Jų agresijos protrūkiai yra galimi, tačiau yra nuspėjami;

· Psichikos sutrikimų turintys asmenys kur kas dažniau nusižudo ar tampa prievartos aukomis, nei patys padaro nusikaltimus.

Emociškai ryškus išimtinis atvejis atrodo įtikinamesnis už realius faktus.

Nepaisant to, kad pagal statistiką, psichikos sutrikimų turintys asmenys nusikalsta ne dažniau nei likusi visuomenės dalis, tiek Lietuvos, tiek kitų Europos šalių žiniasklaidos priemonės pranešimai psichikos sutrikimus dominuoja kriminalinėse rubrikose. Be jokios abejonės, tai veikia mūsų sąmonę. Mūsų psichika turi polinkį įvertinti įvykių tikimybę, remiantis jų pasiekiamumu atmintyje.

Lengviau prisimename pavienį, emociškai ryškų pavyzdį ir juo remdamiesi nesąmoningai darome prielaidą, kad tai yra įprasta, net ir tuo atveju, jei jis yra išimtis iš taisyklės. Psichologiniais eksperimentais ne kartą buvo įrodyta, kad kartu pateikus ryškų pavienį atvejį ir tikruosius statistikos duomenis, įsiminęs pavienis atvejis atrodo įtikinamesnis.

Taigi kuo labiau šokiruojančiai ir dažniau psichikos sutrikimų asmenys bus pristatomi kriminalinėse rubrikose, tuo neigiamesnis ir labiau atitolęs nuo realybės jų vaizdinys bus palaikomas mūsų sąmonėje.

O jei dar psichikos sutrikimų etiketės bus kabinamos “įspūdingus” nusikaltimus padariusiems asmenims, kuriems šie sutrikimai net nebuvo diagnozuoti, tai tik dar labiau iškreips šios pažeidžiamos visuomenės narių grupės įvaizdį ir vers aplinkinius jų bijoti bei šalintis.

Agresija ir psichikos sutrikimai – skirtingi reiškiniai

Norisi pabrėžti, kad agresija ir psichikos sutrikimai yra du sudėtingi atskiri reiškiniai, kurių negalima tapatinti. Tyrimais yra nustatyta, kad ne psichikos sveikatos sutrikimai, o ankstesni smurto epizodai leidžia tiksliau įvertinti asmens smurto riziką.

Todėl neskubėkime daryti skubotų išankstinių išvadų ir klijuoti „monstrų” etikečių, neapsunkinkime dar labiau gyvenimo šiai pažeidžiamai visuomenės grupei ir jų artimiesiems.

Ieva Povilaitienė yra  psichologė – psichoterapeutė, viešosios įstaigos "Globali iniciatyva psichiatrijoje" ekspertė 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.