„Pirmiausia mokiniui reikėtų padėti pažinti save, savo sugebėjimus, o tada leisti pačiam priimti karjeros sprendimus.
Tai nėra dviračio išradimas. Nuo mažų dienų dauguma mokinių lanko neformaliojo ugdymo būrelius, mokyklose teikiamos ugdymo karjerai paslaugos, dirba karjeros specialistai, konsultacijas teikia konsultacinės įmonės, organizuojamos profesinių mokymo įstaigų ir aukštųjų mokyklų atvirų durų dienos”, – sakė D. Talačkaitė.
– Kada reikėtų susimąstyti apie būsimąją profesiją – vienuoliktoje klasėje, kai tenka pasirinkti tam tikrus dalykus, o gal dar anksčiau?
– Karjera prasideda jau tada, kai smėlio dėžėje su kiemo draugais skirstomasi vaidmenimis. Karjeros specialistė ir daugelio knygų autorė Barbara Moses teigia, kad žaisdamas vaikas suvokia, kaip veikia pasaulis: jo taisykles, vaidmenis ir tai, ko iš jo tikimasi. Iš pradžių būna fantazijų etapas: mes kuriame ir bandome įvairius profesinius modelius bei vaidmenis, o vaikai žaidžia. Vėliau jie stebi suaugusiuosius, atliekančius įvairius darbus, ir bando įsivaizduoti save.
Dar vėliau vaikams tenka įvertinti savo norus bei sugebėjimus, pasverti galimybes ir pasirinkti vienokį ar kitokį karjeros kelią.
Karjera – visą gyvenimą trunkantis procesas, o profesijos pasirinkimas – tik stotelė tame kelyje. Ypač svarbius sprendimus priima 9–10 klasių mokiniai, kai turi apsispręsti, ar tęsti mokslą bendrojo ugdymo mokykloje, ar pasirinkti profesinį mokymą.
10-oje klasėje mokiniai supažindinami su vidurinio ugdymo programos dalykais, 11-os klasės mokiniams sudaromas individualus mokymosi planas, kuris labiausiai atitinka jų gebėjimus. Nuo 5-os klasės mokiniams rekomenduojama kurti savo karjeros planus, mokinio laimėjimus iliustruojančius darbų rinkinius.
– Jei nesvajoji studijuoti medicinos ar menų, jauti, jog neturi verslininko gyslelės, kas lieka – socialiniai ir humanitariniai mokslai? Bet juk šių sričių specialistų ir taip užtenka. Ar klausytis širdies, ar rinktis specialybę, kuri yra perspektyvi?
– Kadaise ypač gerbiami buvo mokytojai, daktarai, kunigai. Vėliau buvo garbinga studijuoti mediciną ar teisę, dar vėliau daugelį mokinių patraukė informacinių technologijų mokslai.
– Kokias studijas rinktis šiandien?
– Lietuvoje dar tik kuriamas kvalifikacijų žemėlapis. Mokiniai skatinami rinktis ne tik humanitarinius ar socialinius, bet ir tiksliuosius mokslus. Juk būtent technologijų, fizikos bei gamtos mokslų specialistų Lietuvoje jau stinga.
Geriausia būtų rinktis profesiją, kuri tinkamiausiai atskleistų žmogaus talentą, gabumus ir būdo savybes, padėtų siekti nusistatytų tikslų.
– Seniau mokykloje mus gąsdino: nesimokysi – išmesim į proftechninę mokyklą. Tuomet profesinės technikos mokyklos buvo tarsi bemokslių įstaigos. Tačiau šiandien padėtis kitokia – gerai išmanantis savo amatą žmogus yra gerbiamas. Kokiems moksleiviams patartumėte atidžiau pasidomėti profesinėmis mokyklomis?
– Pasaulio darbo rinka yra piramidės formos. Didžiausią dalį sudaro žmonės, kurie baigė profesinio mokymo įstaigas. Kaipgi gyventume be statybininkų, siuvėjų, virėjų, kirpėjų?
Toliau diplomuoti specialistai, turintys puikią profesiją ir teorinių bei praktinių žinių, – technikai, programuotojai...
Siauriausia darbo rinkos piramidės dalis – naujų mokslo žinių kūrėjai – mokslininkai.
Ne tiek svarbu, ką pasirinkti, svarbiausia tapti geriausiais specialistais.
– Universitetinis išsilavinimas laikomas prestižiniu. O aukštasis neuniversitetinis?
– Jeigu žmogų vilioja mokslininko karjera, naujų mokslo žinių kūrimas, jam reikėtų rinktis universitetą. Kolegijos turėtų būti patrauklios tiems moksleiviams, kurie artimiausiu metu nesieja savo ateities tik su moksline karjera, o baigę studijas nori greičiau pradėti dirbti.
Kolegijų studijų programą sudaro teorinė ir praktinė dalys. Teorinėje dalyje išdėstoma visa reikalinga su dalyku susijusi medžiaga. Praktinė dalis skirta privalomiems profesiniams įgūdžiams formuoti.
Universitetinių studijų programą sudaro teorinė ir tyrimų dalys. Teorinėje dalyje supažindinama su pagrindinėmis sąvokomis, akademinėmis teorijomis. Tyrimų dalyje skatinama atlikti analitinius tyrimus.
