Sekmadienį Vilniuje pačioje Seimo pašonėje surengtame mitinge „Už mūsų žemę, kalbą ir valstybę“ daugiausiai kritikos teko Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) reikalavimus dėl pavardžių, vietovardžių rašymo ir lietuvių kalbos egzamino besąlygiškai pasiruošusiems vykdyti Lietuvos politikams.
Skverelyje prie nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vykusiame mitinge, kuriam Vilniaus savivaldybė davė leidimą, susirinko apie 300 mitinguotojų.
Renginį pradėjo Nepriklausomybės Akto signataras Romualdas Ozolas, vėliau kalbėjo vienas mitingo organizatorių, jaunimo sambūrio "Pro Patria" atstovas Paulius Stonis.
„Pagrindinis reikalavimas šitai valdančiajai koalicijai - kad ji nepažeidinėtų Lietuvos įstatymų ir laikytųsi Konstitucijos. Visų pirma, turi būti išlaikytas lietuvių kalbos valstybinis statusas, o visa užsienio politika remtųsi tik Lietuvos valstybės ir jos gyventojų interesais“, - sakė vienas mitingo organizatorių P. Stonis.
"Ką reiškia prezidento B. Komorowskio pasakymas, kad LLRA laimėjimas rinkimuose yra visos Lenkijos laimėjimas?", - susirinkusiųjų retoriškai klausė R. Ozolas.Beje, nė vienas iš valdančiosios partijos atstovų ar dabartinių Seimo narių mitinge nepasirodė.
Kreipdamasis į dabartinę šalies valdžią, R. Ozolas palinkėjo: "Nedarykite to, as jums nepriklauso, nes būsite čia svetimi".
P. Stonis kalbėjo dar aštriau: "Niekas iš mūsų net negalėjo įsivaizduoti, kad po 20 metų nuo Nepriklausomybės atkūrimo teks priešintis svetimtaučių penktajai kolonai, bandančiai griauti šalį iš vidaus".
Jo manymu, šis mitingas nėra mėginimas kurstyti konfliktą su lenkų tautine mažuma, bet bandymas pažadinti mūsų politikus, kurie apsimeta nematą, jog LLRA vykdo antikonstitucinę veiklą.
Jo teigimu, LLRA jau parengė projektus, kuriems pritarus Lietuva palaipsniui taps kaimyninės šalies dalimi su lenkiškais gatvių užrašais, miestų ir vietovardžių pavadinimais, o gyventojų pavardės bus rašomos taip, kaip jas prieškariu sulenkino lenkų kunigai ir okupacinė valdžia.
"Kodėl taip agresyviai stumiami lenkams palankūs įstatymai, kodėl ministras Pavalkis pasirašinėja tautą žemiančius įstatymus, o tuo metu užsienio reikalų (UR)ministras atsiprašinėja lenkų už nebūtus dalykus?", - klausė jis, turėdamas mintyje UR ministro L.Linkevičiaus vasario mėnesį išsakytą atsiprašymą, kad Seimas prieš treją metų, Vilniuje tuomet viešint Lenkijos prezidentui L. Kaczynskiui atmetė siūlyma įteisinti pavardžių rašybą lenkų kalba.
"Skystablauzdžiams, savigarbos neturintiems ministrams, aukojantiems šalies interesus dėl lenkiško medalio - ne vieta valdžioje" - rėžė kita oratorė.
Ir pažadėjo: "Rinksimės čia tiek kartų, kiek reikės. Ir mūsų bus jau ne keli, bet keliasdešimt tūkstančių".
Nuo mitinguotojų kliuvo ir Vilniaus valdžiai, kuri neišdavė leidimo kovo 11 dieną žygiuoti tautiškai nusiteikusiam jaunimui, o tą dieną gatvėse sutelktos milžiniškos policijos pajėgos atrodė tiesiog grotestkiškai.
Tačiau jau po savaitės - kovo 17 dieną - Vilniaus miesto savivaldybė leido rengti eitynes pagrindine sostinės gatve Gedimino prospektu LLRA ir kitų tautinių mažumų, nepatenkintų Švietimo įstatymo pataisomis, atstovams.
Simboliška, jog būtent kovo 17 dieną 1938 metais Lenkija paskelbė ultimatumą Lietuvai.
"Kada pagaliau mūsų politikai ras savyje savigarbos, kada tapsime išdidūs ir kada "didieji broliai" iš Rytų ir Pietų mums nustos diktuoti ne tik abėcėlę, bet ir kaip turime gyventi?" - mitinguotojai plojimais palydėjo šią vieno kalbančiųjų mintį.
Anot mitingo organizatorių, situacija tapo grėsminga, kai į Lietuvos respublikos Vyriausybės valdančiąją daugumą patekę LLRA viceministrai pradėjo vykdyti savo partijos programą, kuriai nuolankiai pritaria dabartinė valdžia.
Kaip pavyzdys minimas kultūros viceministro Edvardo Trusevičiaus parengtas Tautinių mažumų įstatymo projektas, kuris papiktino ne tik lietuvius, bet ir kitų tautų atstovus, gyvenančius Lietuvoje.
Kalbėjusiųjų teigimu, šis įstatymas parengtas vienai konkrečiai tautinei mažumai, daugelis jo punktų prieštarauja ne tik Konstitucijai, Valstybinės kalbos, Švietimo įstatymui bet ir Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijai.
Mitinge kliuvo ir Švietimo bei mokslo ministrui Dainiui Pavalkiui, kurio įsakymu lietuvių kalbos brandos egzamino suvienodinimas atidėtas ir dar labiau palengvintas.
Tautinių mažumų mokyklų abiturientams privalomas žodžių skaičius lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino rašinyje sumažintas nuo 500 iki 400 žodžių, mokykliniame - nuo 350 iki 250 žodžių. Egzaminų temų privalomų autorių pasirinkimas padidintas nuo 3 iki 7 autorių.
„Tai yra lietuvių kalbos ugdymo sąlygų sumenkinimas. Ir toliau kitakalbiai vaikai neturės tinkamos literatūros, kalbos, žodyno kompetencijos“, - kalbėjo vienas mitingo dalyvių.
Nelietuviškų mokyklų abiturientams darbus leidžiama padaryti dvigubai daugiau klaidų šimtu žodžių sumažintame rašinyje.
Todėl, mintingo dalyvių nuomone, dabartinė padėtis diskriminuoja lietuviškas mokyklas baigusius mokinius nepriklausomai nuo jų tautybės: dalis jų neįstos į norimą specialybę aukštojoje mokykloje, kadangi jų vietas užims blogiau egzaminą išlaikę mokiniai iš tautinių mažumų mokyklų.
Arba lietuviai neįstos į valstybės apmokamas vietas, kurias užims kitataučiai, ir privalės mokėti už mokslą.
Lengvatų, laikant valstybinės kalbos egzaminą tautinių mažumų mokyklų mokiniams nėra nei Lenkijoje, nei Rusijoje, nei kitose šalyse. Latvijoje kitataučiai mokyklose 60 procentų dalykų mokosi valstybine latvių kalba.
Pačioje Lenkijoje valstybinės kalbos mokymasis – ne derybų objektas.
Pavyzdžiui, Punsko ir Seinų krašto lietuvių gimtoji kalba yra lietuvių, tačiau jie laiko lygiai tokį patį lenkų kalbos egzaminą, kaip ir patys lenkai.
Vadovėlių lietuvių kalba Lenkija neleidžia, nes jiems per brangu. Tuo tarpu Lietuva išleido per 10 vadovėlių lenkų kalba.
