Anot konfederacijos, siūlomomis pataisomis nutolstama nuo pradinio užsibrėžto tikslo pažaboti spekuliavimą žeme ir siekiama nepagrįstai pradėti reguliuoti žemės ūkio subjektų dydį. Konfederacija teigia, jog toks ketinimas yra ne tik nesuprantamas, tačiau ir žalingas valstybės interesams žemės ūkio sektoriuje.
Pateikiame konfederacijos išplatintą pranešimą.
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos Agro reikalų komiteto pranešimas:
2013 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarime buvo svarstomas klausimas dėl Lietuvos Respublikos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo redakcijos pakeitimo (toliau – „Įstatymas“).
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos Agro reikalų komiteto nuomone, Įstatymo pakeitimo projektas yra taisytinas, kadangi jis gali stipriai įtakoti dirbančių fizinių ir juridinių asmenų veiklos tęstinumą, todėl norime atkreipti įstatymų leidėjų ir rengėjų dėmesį dėl parengto Įstatymo projekto žalingumo ir pradėti diskusiją dėl šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo redakcijos pakeitimo.
Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministras pateikė Įstatymo 4 ir 6 straipsnių redakcijų pakeitimus.
Pagal šiuo metu galiojančią Įstatymo 4 str. Redakciją yra numatoma:
„1. Asmenys gali įsigyti tiek žemės, kad bendras iš valstybės įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų ne didesnis kaip 300 ha.
2. Asmenys gali įsigyti tiek žemės, kad bendras vienam asmeniui priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas būtų ne didesnis kaip 500 ha.
3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos, kai žemė įgyjama paveldėjimo ir nuosavybės teisės atkūrimo būdais“
Suprantama, kad Vyriausybė ėmėsi veiksmų kaip užkirsti kelią spekuliacijai, bei užtikrinti jog žemės ūkio paskirties žemė nebūtų parduota užsienio subjektams, pažeidžiant šiuo metu galiojančius reikalavimus, tačiau išanalizavus siūlomas įstatymo pataisas matyti, kad siūlomos pataisos gali padaryti esminės ir nepataisomos įtakos Lietuvos Respublikoje veikiantiems ir dirbantiems ūkio subjektams.
Siūlomomis pataisomis nutolstama nuo pradinio užsibrėžto tikslo pažaboti spekuliavimą žeme ir siekiama nepagrįstai pradėti reguliuoti žemės ūkio subjektų dydį. Toks Žemė ūkio ministerijos ketinimas yra ne tik nesuprantamas, tačiau ir žalingas valstybės interesams žemės ūkio sektoriuje.
Preliminariais duomenimis Lietuvos Respublikoje veikia daugiau kaip 250 fizinių ir juridinių asmenų, kurie pastaruoju laikotarpiu dirba daugiau nei 500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypus.
Pabrėžiame, kad remiantis Lietuvos žemes ūkio bendrovių asociacijos teikiamais duomenimis, kurie ne kartą buvo pristatyti tiek Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijai, tiek Vyriausybės atstovams, pastebimos aiškios tendencijos, kad būtent didieji ūkiai sukuria daugiausiai darbo vietų kaimiškose vietovėse bei pagamina žymiai daugiau produkcijos nei smulkieji ūkininkai. Žemės ūkio bendrovės, dirbančios daugiau nei 500 ha žemės sklypus, sudaro tik 13 proc. visos Lietuvos Respublikoje dirbamos žemės, tačiau sukuria daugiau nei 40 proc. visos Lietuvos Respublikoje žemės ūkyje pagaminamos produkcijos.
Akivaizdu, kad priėmus Įstatymo 4 ir 6 straipsnių pataisas ūkiai, valdantys daugiau nei 500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypus, susidurs su žemės valdymo nepatogumais ir ilgainiui bus priversti dirbtinai smulkėti.
Atkreiptinas dėmesys į Įstatymo projekto 6 straipsnyje numatytą žemės ūkio paskirties žemės pardavimo pirmumo eilės nustatymo pakeitimą. Pagal šiuo metu galiojančią Įstatymo redakciją, pirmumo teisė nustatyta šia tvarka:
Žemės sklypo savininkai LR Civilinio kodekso 4.79 straipsnio nustatyta tvarka; Parduodamo žemės sklypo naudotojas, naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau nei metus, jeigu jis atitinka reikalavimus, numatytus Įstatymo 2 straipsnyje.
Pagal siūlomą Įstatymo projektą susidarytų tokia situacija, kad antrojoje eilėje esantys asmenys (parduodamo žemės sklypo naudotojai) neturėtų galimybės įgyvendinti pirmumo teisę tuo atveju, jeigu jie nuosavybės teisėmis valdo 500 ir daugiau žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Pavyzdžiui, jeigu ūkis dirba 2000 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypų, iš kurių nuosavybės teisėmis valdo 500 ha, o 1500 ha eilę metų nuomojasi, vadinasi įsigaliojus Įstatymo pataisoms ir nuomotojui nusprendus 1500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypų parduoti, bendrovei būtų apribotos galimybės nuosavybės teisėmis įsigyti eilę metų dirbtus, prižiūrėtus ir puoselėtus žemės sklypus.
Tokiu būdu dideli ūkiai palaipsniui būtų priversti dirbtinai trauktis iki 500 ha valdomų žemės ūkio paskirties žemės sklypų.
Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 pritartos Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos VI dalyje apibrėžti Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiksmai, kuriais bus siekiama įgyvendinti verslo sąlygų gerinimą Lietuvos Respublikoje.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatyta skatinti plėtoti vidaus ir išorės rinkose konkurencingą verslą. Esame įsitikinę, kad įstatyminis reguliavimas riboti faktiškai žemės ūkio veikla užsiimantiems asmenims įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypus prieštarauja Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatytiems verslo salygų gerinimo tikslams.
Be kita ko, susidarytų paradoksali situacija, kad tuo pačiu Įstatymu yra siekiama vienų tikslų, o jame esančios teisinės normos (4 straipsnis) nustato tiems tikslams priešingus apribojimus.
Cituojame Lietuvos Respublikos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 1 str., 1d. 1 p., kuris sako, kad šiuo įstatymu siekiama „užtikrinti, kad „Lietuvos nacionalinis turtas – žemės ūkio paskirties žemė būtų naudojama racionaliai, skatinant žemės rinką ir konkurencingą žemės ūkį, sudarant sąlygas racionaliai tvarkomų žemėvaldų suformavimui bei žemės konsolidacijai“.
Taigi pirminis ir svarbiausias Įstatymo tikslas - skatinti žemės rinką ir konkurencingą žemės ūkį, sudarant sąlygas racionaliai tvarkomų žemėvaldų suformavimui bei žemės konsolidacijai. Konkurencingo žemės ūkio modelio neįmanoma pasiekti dirbtinai ribojant pačių ūkių dydį.
Ypatingai atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūlomu Įstatymo projektu siekiama reguliuoti, kad asmenys neturėtų teisės valdyti didesnius nei 500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Akivaizdu, kad šiuo metu Lietuvos Respublikoje veikiančios didžiausios žemės ūkio bendroves valdančios įmonės, tokios kaip AB Agrowill Group, UAB Agrokoncernas, UAB Šiaurės vilkas, AB Litagra ir kt., bus priverstos pasitraukti iš žemės ūkio sektoriaus.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dirbtinai smulkinant ūkius, tai neabejotinai palies ir kitas ūkio sritis, pavyzdžiui tokias kaip žemės ūkio technikos pardavėjus, kadangi smulkūs ūkiai nėra pajėgūs įsigyti galingos ir naujausiomis technilogijomis aprūpintos saugios technikos. Be to, stambiesiems ūkiams, pasinaudojusiems Europos Sąjungos parama aukščiau nurodytai technikai įsigyti, neabejotinai kils didelių problemų tokią techniką eksploatuoti, kadangi ji taps tiesiog nebereikalinga.
Pažymime, kad ūkiai, pasinaudoję Europos Sąjungos parama, atnaujinę gamybinius pajėgumus, gyvulininkystės fermas, investavę ir nuosavas lėšas į didelias galvijų fermas (pagal nitratų direktyvą - vienam sąlyginiam gyvuliui tenka 0,8 ha), bus priversti iš naujo keisti savo profilį, kadangi neatitiks reikalavimų turėti pakankamą kiekį žemės ūkio paskirties žemės, tenkančios vienam gyvuliui.
Tuo tarpu vienas iš Žemės ūkio ministerijos deklaruojamų prioritetų žemės ūkio vystyme – gyvulininkystės sektoriaus stiprinimas ir plėtra. Tačiau apie kokią gyvulininkystės sektoriaus ateitį galima kalbėti, kai žemės ūkio subjektams bus galima maksimaliai laikyti 625 gyvulius, nes turimas žemės plotas neleis laikyti daugiau. O juk tendencijos ir pasaulinės pieno rinkos svyravimai, akivaizdžiai patvirtina, kad tik didelės ir specializuotos galvijininkystės fermos yra rentabilios ir užtikrina reikiamus gamybos pajėgumus.
Atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta, siūlome detaliai dar kartą išanalizuoti pateikto Įstatymo projekto turinį, detaliai išanalizuoti dėl pateikto Įstatymo galimai atsirandančias neigiamas pasekmes. Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos Agro reikalų komitetas siūlo nuosekliai laikytis užsibrėžto tikslo pažaboti spekuliaciją žeme ir todėl keisti Įstatymo nuostatas dėl žemės ūkio paskirties žemės pirkimo ribojimų asmenims, juos iškaidant į tris grupes:
1. Pirmoji grupė - asmenys, dirbantys žemės ūkio paskirties žemę ir iš šios veiklos gaunantys žemės ūkio veiklos pajamas;
2. Antroji grupė - asmenys, žemės ūkio paskirties žemės nedirbantys, bet žemės ūkio paskirties žemę perkantys;
3. Trečioji grupė - lengvatiniai žemės ūkio paskirties žemės pirkėjai (jaunieji ūkininkai, naujos žemės ūkio bendrovės).
Todėl kviečiame pritarti siūlymui, kad Pirmajai grupei būtų panaikintas draudimas nuosavybės teisėmis valdyti ne daugiau nei 500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypų arba ieškoti kitų alternatyvių būdų nestabdyti žemės ūkio sektoriuje dirbančių asmenų veiklos plėtojimo. Pavyzdžiui, mūsų nuomone, leidimas pirmosios grupės asmeniui kiekvienais metais įsigyti ne daugiau nei 20% deklaruotos žemės ūkio paskirties žemės, bet taikant apribojimą – ne daugiau nei visas deklaruotas žemės ūkio paskirties žemės plotas, yra racionalus sprendimas, užtikrinantis visiems ūkio subjektams vienodas galimybes Lietuvos Respublikoje veikti konkurencinėje aplinkoje, garantijas nuosekliai dirbti, tausoti ir gerinti žemės ūkio paskirties žemės sklypus.
Antrajai grupei siūlome taikyti siūlomą draudimą nuosavybės teisėmis valdyti daugiau nei 500 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypų ir valdomų žemės sklypų, įskaitant žemės sklypų valdymą per susijusius asmenis kaip numatyta Įstatymo projekto 4 str.
Trečiajai grupei – jauniesiems ūkininkams ir naujoms žemės ūkio bendrovėms siūlome taikyti lengvatinį žemės ūkio paskirties žemės įsigyjimo (visų pirma – iš valstybės) mechanizmą, tačiau, taikant Pirmajai grupei taikomus žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo apribojimus.
Todėl kviečiame žemės ūkio bendroves, ūkininkus, kitas įmones bei asmenis, kuriems šis Įstatymo projektas aktualus, susipažinti su siūlomomis pataisomis ir iki 2013 m. gegužės 10 d. pateikti atsakymą ar pritariame Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos Agro reikalų komiteto parengto Įstatymo projektui. Taip pat prašome išreikšti nuomonę dėl LR Žemės ūkio minsiterijos parengto Įstatymo projekto.
