Teisėjo darbas nepatrauklus, bet dėl jo – nuožmi kova

Darbo biržos statistika teisininkams negailestinga. Jos duomenimis, penkerius metus iš eilės darbo biržoje registruojami teisės absolventai, tačiau jie teisėjais dirbti nenori. Anot jų, teisėjo profesija - neprestižinė. Vis dėlto, pretendentų į teisėjo vietą – kone trys dešimtys, jais nori patapti buvę prokurorai, teisėjų padėjėjai, notarai ar antstoliai.

Daugiau nuotraukų (1)

Vytautas Valentinavičius

May 27, 2013, 3:24 PM, atnaujinta Mar 6, 2018, 5:26 AM

Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius atšauna: „Ne jaunimui dirbti teisėjais, šis darbas susijęs su asmens branda, todėl ir numatytas amžiaus cenzas, reikalavimai darbo stažui.“ Tokią nuomonę G. Kryževičius išsakė Nacionalinės teismų administracijos surengtoje diskusijoje „Ar visuomenėje prestižine laikoma teisėjo profesija populiari tarp jaunųjų teisininkų?“

Vilniaus universiteto docento Eugenijaus Laurinaičio teigimu, dažniausiai būna per daug pareigų ir per mažai priemonių realizuoti savo teises ir pareigas. „Teisėjais turėtų tapti vyresni teisininkai, teisininko branda ir patirtis turi didelės įtakos teisėjo darbo kokybei“, – kalbėjo jis.

G. Kryževičius įsitikinęs, kad neigiamą požiūrį į teisėjo profesiją lemia spaudimas iš išorės – nuolatinė teisėjų veiklos stebėsena, žiniasklaidoje formuojama neigiama nuomonė apie teisėjų darbą.

Vis dėlto Mykolo Romerio universiteto mokslininkė doc. dr. Eglė Vileikienė pastebi, kad visuomenėje teisėjo profesija itin prestižinė, bėda ta, kad teisėjai patys savo darbu nepatenkinti. Nemaža dalis teisėjų nori keisti savo darbą – išeiti į advokatūrą.

Tyrimo duomenys atskleidė, kad tik 20 proc. teisėjų savo darbą laiko nepopuliariu. Kita vertus, net 70 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad teisėjo darbas - itin prestižinis. Teisėjai įsitikinę, kad jų profesijos nepopuliarumą lemia menkas atlyginimas, neapmokami viršvalandžiai ir nuolatinė įtampa, su kuria teisėjai susiduria nagrinėdami bylas.

Tyrimas atskleidė, kad teisėjams viršvalandinis darbas neapmokamas (89 proc.). Net 57 proc. teisėjų pripažįsta tęsiantys darbus namuose ar pasibaigus darbo valandoms.

Europos studentų teisininkų asociacijos ELSA atstovės Inesos Chmurec teigimu, požiūris į teisėjo profesiją tarp studijuojančių teisę jaunųjų teisininkų itin smarkiai kinta studijų metais: „Studento požiūris į teisėjo profesiją pasikeičia studijuojant, o jaunųjų teisininkų noras ateityje tapti teisėjais, nėra siejamas su atlyginimo dydžiu.“

Teisę studijuojančių studentų apklausa atskleidė, kad prieš pradėdami studijuoti teisę teisėjais norėjo dirbti tik 8,3 proc., tuo tarpu advokatais – 33,3 proc. studentų. Tiesa, studijų metais požiūris kinta, teisėjo darbu susižavi per 25 proc. studijuojančių teisę studentų.

Studentai nesirinktų teisėjo darbo dėl keleto priežasčių: menkų karjeros perspektyvų (7 proc.), mažo atlyginimo (17,5 proc.), didelės atsakomybės (31,5 proc.), didelio darbo krūvio (19,5 proc.), sudėtingos atrankos procedūros ir per aukštų reikalavimų (10,5 proc.), neigiamo teisėjo įvaizdžio visuomenėje (10,5 proc.).

Advokatų kontoros pritraukia aktyviausius ir geriausiai besimokančius studentus, didelį dėmesį skirdamos reklamai. Advokatės Dinos Adomavičiūtės teigimu, advokatų kontoros investuoja į studentus, suteikia jiems puikias sąlygas praktikai: „Teismuose jie nešioja popierius, o advokatūroje mokosi įvairių įdomių dalykų, įgija patirties.“

Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekano prof. Vytauto Nekrošiaus teigimu, teisėjais turėtų dirbti tik geriausi teisininkai, esą tam turėtų būti ne tik didinamas amžiaus cenzas, bet ir mokamas didesnis atlyginimas.

„Į teisėjų korpusą turėtų ateiti gabiausi, tačiau jie išeina dirbti į advokatūrą, kur jiems pasiūlomas kelis kartus didesnis atlyginimas. Tai, kad pretendentų į teisėjo vietą daug, nereiškia, kad teisėjais tampa gabiausi“, – kalbėjo jis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?