Tiesa, darbuotojos, liepusios tiek akcijos dalyvėms, tiek žurnalistams pasitraukti, negalėjo paaiškinti savo prašymo motyvų, tik nuolat kartojo: „Negalima be mūsų leidimo fotografuoti ir filmuoti.“
Trečiadienį V. Kudirkos aikštėje filmo „Pabėgimas iš Saulės miesto“ („Escaping Sunshine“) kūrėjai surengė akciją, kurioje gyvos skulptūros simbolizavo prekybos žmonėmis aukas, kurios prievarta arba dėl savo pačių patiklumo susigundo pelningu uždarbiu svetur, o vėliau būna parduodamos nusikaltėliams.
Šios socialinės kampanijos sumanytojai - prekybos žmonėmis temą nagrinėjančio filmo „Pabėgimas iš Saulės miesto“ kūrėjai - Lietuvoje gyvenantis filmo režisierius iš Danijos Alanas Andersenas ir kino prodiuserė Rasa Miškinytė.
„Filmą kurti paskatino tikra lietuvės, kurią pardavė ne kokie prašalaičiai, o artimieji, kuriais ji pasitikėjo, istorija. Tai sėkmės istorija, kuri baigėsi laimingai. Šia istorija mergina panoro pasidalyti ir su kitais“, – pasakojo filmo autoriai.
Prekyba žmonėmis - problema, egzistuojanti šalia mūsų, tačiau su ja nesusidūręs mažai ką apie ją žino: „Mes nusprendėme kalbėti apie visame pasaulyje vis didėjančią problemą. Pasaulyje kasmet parduodama apie 20 mln. žmonių.“
Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad į „Lietuvos Caritas“ kreipiasi tik mažuma, daugelis nukentėjusiųjų nesiskundžia, kadangi bijo visuomenės reakcijos.
„Prostitucija visuomenėje – gėda, dėmė. Žmonės nepagalvoja, kad merginos labai dažnai prostitucija verčiasi ne savo noru. Jos – aukos, įstumtos į prostituciją“, – kalbėjo akcijos organizatoriai.
Tarptautinės organizacijos „Lietuvos Caritas“ duomenimis, jauniausia prostitucijoje išnaudota mergina buvo vienuolikos metų. Į prostituciją parduota moteris per dieną „aptarnauja“ nuo 10 iki 30 klientų.
Tikslūs duomenys, už kiek prekeiviai žmonėmis parduoda auką, nežinomi. Spėjama, kad ši suma - nuo 3,5 tūkst. iki 7 tūkst. litų. Per metus į „Lietuvos Caritas“ kreipiasi beveik 100 prostitucijoje išnaudotų moterų.