„Labas rytas, gerbiamas pirmininke. Man didžiulė garbė atstovauti Lietuvai jai pradedant pirmininkauti“, - iš Europos Parlamento (EP) būstinės Strasbūre lietuviškai kreipėsi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Trečiadienį EP nariams Lietuvos vadovė pristatė pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus. Tačiau ne mažiau už ateinantį pusmetį parlamentarus domino ir lietuviškos aktualijos: rengiamos homoseksualų eitynės ir tautinių mažumų teisės.
Devintą valandą ryto vietos laiku prasidėjęs posėdis didelio parlamentarų susidomėjimo nesulaukė. Per 800 vietų turinčios salės neužpildė nė pusė EP narių. Tiesa, Lietuvos prezidentės pasisakymo klausėsi beveik visi Lietuvos atstovai EP. Kiek pavėlavusi į plenarinių posėdžių salę atvyko Laima Andrikienė.
„Man ir visiems lietuviams ši svarbi akimirka turi ir kitą, daug platesnę simbolinę prasmę, – EP plenarinėje salėje kalbėjo Lietuvos vadovė. – Nes būtent čia, EP, daugiau nei prieš dvidešimt metų pirmą kartą buvo išgirstas lietuvių laisvės troškimas, kurį jūs padėjote garsiai paskleisti po visą pasaulį.
Šiandien Lietuva grįžta į EP didžiuodamasi pasirinktu keliu, neabejodama dėl Europinės krypties ir pasirengusi sutelkti visas Europos jėgas siekdama susitarti dėl geresnės, stipresnės ir vieningesnės bendros visų mūsų ateities“, – kalbėjo D. Grybauskaitė.
Ir komplimentai, ir kritika
Svarbiausiu Lietuvos pirmininkavimo prioritetu D. Grybauskaitė įvardijo augimo skatinimą Europoje, patikimumo atgavimą, tolesnį ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimą, nedarbo, o ypač jaunimo, užimtumo problemos sprendimus.
D. Grybauskaitė žadėjo aktyviai dirbti sprendžiant energetinius klausimus, mat jokia ES šalis neturi būti atskirta nuo europinės elektros ir dujų rinkos.
Prezidentė pripažino, kad šešiems mėnesiams tai itin ambicinga darbotvarkė.
„Ant stalo daug darbų“, - pripažino ir Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso. Linkėdamas Lietuvai sėkmės jis pabrėžė, kad švaistyti laiko veltui jau nebegalima.
Tradiciškai po pirmininkaujančios šalies prisistatymo žodis suteikiamas EP frakcijų pirmininkams ir EP nariams.
Didžiausios EP Europos liaudies partijos pirmininkas Josephas Daulis pabrėžė vieningos europinės energetinės rinkos svarbą.
„Tikimės, kad tai bus sprendimų etapas kuriant energetinę rinką. Turite drąsos ir, man atrodo, pajėgumų tai įgyvendinti. Antraip bus nubausti mūsų piliečiai. Tai stabdys ekonominiam augimui“, – teigė politikas.
Taip pat jis įspėjo, kad Lietuvos laukia titaniškas darbas dėl 2014-2020 metų biudžeto ir Bendrosios žemės ūkio politikos reformos.
Tačiau didžiausios EP frakcijos lyderis negailėjo komplimentų Lietuvos vadovei. „Turite labai nedaug laiko, bet tikiu jumis, ponia. Žinau, kad tam ruošiatės jau seniai. Turite svarbų kozirį – jums nereikia išmokti dirbti, jūs puikiai viską žinote. Linkiu jums sėkmės“, – teigė J. Daulis.
Kiek kritiškesnis buvo Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos pirmininkas Hannesas Swoboda. Kalbėdamas apie milžinišką bendrijos jaunimo nedarbą, politikas teigė žinantis, kad Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, dalį savo bedarbių „eksportuoja“ į kitas šalis.
Jis taip pat pabrėžė dedantis daug vilčių į lapkritį Vilniuje vyksiantį Rytų partnerystės susitikimą, kuris lems ateities santykius su Gruzija, Ukraina.
„Turime galimybę juos atitraukti nuo Vladimiro Putino, kuris viena ranka duoda, kita atima. Mes nenorime atimti, o tik duoti. Bet tam reikės, kad Rytų partnerystės susitikimas Vilniuje būtų sėkmingas“, – teigė socialistų ir demokratų frakcijos lyderis.
Nerimą kelia homoseksualų teisės
Liberalų frakcijos vardu pasisakiusi Cecilia Wikstrom išsakė nerimą dėl nesklandumų organizuojant homoseksualų eitynes liepos mėnesį Vilniuje.
„Tai lygybės paradas. Tikiuosi, kad sugebėsite užtikrinti, kad jis sėkmingai įvyktų Vilniaus gatvėse“, – kalbėjo liberalų atstovė.
Homoseksualių asmenų teisės Lietuvoje nerimą kelia ir kitiems EP nariams. Tiesa, kai kurie jų minėjo klaidingą informaciją, kad tokios eitynės Vilniuje visiškai uždraustos.
Žaliųjų frakcijos narė iš Austrijos Ulrike Lunacek kartojo, kad meras Vilniuje uždraudė homoseksualų eitynes, tačiau taip neturėtų būti ir ji pati ketinanti jose dalyvauti.
„Norėčiau, kad Vilnius būtų atviras visiems. Homofobija tikrai nekuria naujų darbo vietų, homofobija nėra geras ženklas“, – pareiškė EP narė Sophie in`t Veld. Ji teigė besitikinti eitynėse pamatyti ir Lietuvos vadovę.
Vėliau surengtoje spaudos konferencijoje D. Grybauskaitė užsienio spaudą informavo, kad eitynės neuždraustos.
„Jos vyks liepos mėnesį Vilniuje. Klausimas tik – kur. Galutinį sprendimą po kelių valandų priims Lietuvos teismas“, – teigė Lietuvos vadovė.
Atsakymams laiko neužteko
Kiti EP nariai kalbėjo apie tautinių mažumų teises Lietuvoje ir Viktorą Uspaskichą.
Lietuvių kalba pasisakęs Valdemaras Tomaševskis klausė, ar tikrai turime lygių galimybių Europą, jei iki šiol naujųjų ES narių žemdirbių išmokos gerokai mažesnės nei senųjų šalių narių.
Savo pasisakyme Lietuvos atstovas taip pat užsiminė apie tautinių mažumų teises visoje Europoje, teigdamas, kad šiuo požiūriu sektinas pavyzdys turėtų būti Danija ir Švedija.
Kiti EP nariai kalbėjo gerokai atviriau. Lenkijos atstovas Miroslawas Piotrowskis teigė žinantis, kad Lietuvoje uždaromos lenkų mokyklos, šalies valdžia leidžia ir toleruoja išpuolius lenkų kapinėse. Jis taip pat piktinosi draudimu originalo kalba rašyti pavardes ir gatvių pavadinimus lenkų apgyvendintose vietovėse.
Liberalas Grahamas Watsonas savo pasisakyme paminėjo buvusį savo frakcijos kolegą Viktorą Uspaskichą, tikėdamasis, kad šiam politikui Lietuvoje bus surengtas teisingas teismas.
Tačiau šių dviejų kolegų pasisakymų pro ausis nepraleido Vytautas Landsbergis, pasinaudojęs teise iškelti mėlynąją kortelę ir taip užduoti klausimą kalbėtojams.
„Įdomu, iš kur M. Piotrowskis gauna tokios informacijos? Jei iš lenkų kilmės nacionalistų, ši informacija nėra patikima. Tą patį klausimą adresuoju ir G. Watsonui“, – kalbėjo V. Landsbergis.
Iš lenko kolegos V. Landsbergis sulaukė atsakymo, kad informacija apie lenkiškų gatvių užrašų draudimą Vilniaus srityje nėra nepatikima.
Tiesa, pačiai Lietuvos vadovei plenarinių posėdžių salėje neliko laiko atsakyti į parlamentarų klausimus ir pastabas. Į dalį jų prezidentė atsakinėjo spaudos konferencijoje.
„Lietuvoje visos mažumos traktuojamos lygiai ir vienodai. Tai yra mūsų Lietuvos piliečiai, kurių teisės pagal konstituciją yra lygios. Jokių išimčių ar diskriminacijų Lietuvos įstatymai nenumato.
Bet kokie kritiniai pasisakymai buvo patikrinti tarptautinių komisijų ir įvairių organizacijų ir nė viena jų nerado, kad Lietuva būtų pažeidusi europinę konvenciją dėl mažumų teisių“, – spaudos konferencijoje pabrėžė D. Grybauskaitė.
Iš Strasbūro Lietuvos vadovė išvyko į Berlyną, kur trečiadienį rengiama konferencija jaunimo nedarbo klausimu.
