Pirmininkavimas ES Tarybai – ne tik garbė, bet ir didžiulė atsakomybė. Ypač šiandien, kai Europos Sąjunga kaip suverenių valstybių sąjunga išgyvena ne pačius geriausius laikus. Ekonomikoje ir politikoje būtini nauji ir ryžtingi sprendimai, lanksti, susitarimus pasiekianti diplomatija.
Aš nežinau, ar ne per ilgai mes tik kalbame apie bendrus Europos interesus. Tačiau esu tikras, kad kiekviena bendrijos narė pernelyg ilgai žiūrėjo tik savo interesų energetikoje, prekyboje ir politikoje. Pernelyg ilgai ir kruopščiai stengiamasi unifikuoti daugelį dalykų, nuošalyje paliekant esminius ir svarbiausius: politines ir pilietines valstybių teises, kultūrą bei istoriją.
Europos valstybes vienija būtent šie dalykai. Tikiuosi, kad Lietuvos pirmininkavimas bus tas karaliaus Mindaugo žygdarbio vertas Europą vienijantis procesas. XIII amžiuje valstybės buvo vienijamos ugnimi ir kalaviju, tačiau tam procesui reikėjo ir didelio derybų meno, išminties ir susitarimų.
Turėsime susitarti ir mes, jeigu suprantame, kad šiandien procesai bendrijos viduje vis labiau ima panašėti į „perestroikinius“ 1986 metų procesus buvusioje Sovietų Sąjungoje. Tačiau skirtingai nuo to meto, šiandien jie nežada nieko gero, todėl susitarimai dėl Europos valstybėms svarbių dalykų nebegali būti vilkinami. Ir tie susitarimai privalo būti maksimaliai vienodai teisingi visiems bei besąlygiškai vykdomi.
Teigiamai vertinu, kad bendrijos šalims pagaliau pavyko pasiekti susitarimą dėl 2014-2020 metų finansinio laikotarpio. Tai žingsnis į priekį ir tikiuosi, kad vykdant tą susitarimą, nebus žengta dviejų žingsnių atgal ar į šoną. Viliuosi, kad tokios praktikos patirties iš praėjusio finansinio laikotarpio bus atsisakyta.
Europai reikia vienijančios politikos. Politikos, kuri orientuota į valstybių lygiateisiškumą ir suverenumą. Politikos, orientuotos ne į geografinį judrumą, taip skatinant masinę emigraciją iš Europos pietų į jos šiaurę ar Europos rytų į jos vakarus, bet socialiai orientuotos politikos, kuriančios socialinę gerovę, naikinančios bedarbystę, užtikrinančios valstybių piliečių ekonominę ateitį.
Negalime spręsti antraeilių problemų, neišsprendę svarbiausių. O svarbiausios šiandien yra kiekvieno bendrijos valstybės gyventojo gyvenimo kokybė ir garantijos dėl jo užimtumo. Ne unifikuota mokesčių politika Europoje kuria valstybėse naujas darbo vietas: jas turi kurti mokesčių lankstumas ir prekių mainai, o ne išimtinės sąlygos gaminti ir eksportuoti tas prekes.
R. Pakso kalba pasakyta Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Strasbūre
