Keramikų pora nujaučia pirkėjų norus, bet jiems nevergauja

Kauniečiai menininkai Brigita ir Jurgis Firsuni gali pelnytai save vadinti Jūros šventės mugės senbuviais. Kelintą kartą joje dalyvaus, nebeskaičiuoja. Liepos 26-28 dienomis vyksianti mugė šiemet įgijo karališkosios vardą, ji bus didžiausia per visą šventės istoriją.

Daugiau nuotraukų (1)

Eglė Petkutė

2013-07-12 15:28, atnaujinta 2018-03-03 02:37

Danės krantinėje abipus Biržos tilto išsirikiuos per 700 prekybinių palapinių.

Tačiau keramikų porai nereikia nerimauti, kad jų kūrinių ekspozicija liks nepastebėta. Jų rankomis nulipdyti ir dailiai ištapyti indai iš tolo traukia dėmesį. „Gražūs indai gražiems namams“, - tokiu šūkiu vadovaujasi menininkai, savitą keramikos būdą pritaikę virtuvėje naudojamiems indams gaminti. Jeigu paėmus į rankas lėkštę, iš jos norisi valgyti – tai geriausias jų darbo įvertinimas.

Iš pažiūros paprasti ir nesudėtingi kūriniai reikalauja itin didelio meistriškumo. Jiems pagaminti reikia ilgus metus tobulintų įgūdžių. Iš kitų keramikos meistrų kauniečiai Firsuni išsiskiria tuo, jog indus gamina majolikos technika.

Lietuvoje jaučiasi išskirtiniai

Majolika – degto molio dirbiniai, dengti neskaidria glazūra ir dekoruoti tapyba. Į Lietuvą majolikos technika, naudota dažniausiai rūmų krosnių kokliams, paplito XV-XVII amžiuje. Kauniečiai bene pirmieji šį būdą pritaikė gamindami indus.

Europoje majolikos technika paplitusi daugelyje manufaktūrų, šiuo būdu dirba kelios keramikų kartos.

„Kitose Europos šalyse lengvai įsiliejame į bendrą būrį, o Lietuvoje jaučiamės išskirtiniai, nes mažai kas įvaldę šią techniką. Mūsų šalies keramikos mokykla paremta liaudies keramikos tradicijomis“, - teigė Jurgis.

Ieškodami savito kūrybinio braižo, keramikai prieš 16 metų pradėjo dirbti majolikos technika. Iki šiol jie taip ir nesutiko sau lygiaverčių konkurentų.

Pirmieji kritikai - nuolatiniai klientai

Jurgis įsitikinęs, jog sėkmė juos lydi dėl to, kad daug metų dirbo kantriai ir nuosekliai, nesiblaškydami ir nesivaikydami nuolat besikeičiančių mados vėjų. Menininkai nepataikauja masiniam skoniui, jiems svarbu kurti tai, kas teikia malonumą ir jiems patiems, ir pelno pirkėjų įvertinimą.

Jurgiui ir Brigitai Firsuni jau pavyko užsiauginti visą savo kūrybos gerbėjų kartą. Jiems smagu matyti, kad tie, kurie prieš porą dešimtmečių būdami vaikai valgė iš jų nulipdytų lėkščių, dabar indus renka savo atžaloms.

„Jie pastebi, ką sukuriame naujo, ir būna pirmieji vertintojai. Paprastai naujovės būna arba labai sėkmingos, arba visiškai nepasiteisina – aukso vidurio čia nėra“, - aiškino Jurgis, kurio rankose gimsta indų formos. Žmonai Brigitai jis patiki papuošti juos dailiomis kompozicijomis. Ant puodų, puodelių, lėkščių ir dubenų dažniausiai vyrauja augaliniai motyvai, skleidžiasi ryškiaspalviai gėlių žiedai, kai kuriuos puošia ir naminių paukščių, žuvų atvaizdai.

Žuvelė garantuoja sėkmę

Menininkai pastebi, jog lietuviai nėra labai konservatyvūs keramikos vartotojai. Jie gana imlūs naujovėms. „Mes ne veltui vadinami šiaurės italais. Esame atviri ir nesunkiai priimame naujoves, ko negalėčiau pasakyti apie estus. Jie savo charakteriu gal kiek panašūs į vokiečius, labiau mėgsta nusistovėjusias, tradicines linijas“, - kalbėjo J. Firsuni.

Lietuviai, anot jo, labiau mėgsta švelnų, mažiau kontrastingą koloritą. Pajūrio gyventojų skonis dar kiek kitoks. Jūros šventės lankytojai labiausiai pamėgę jūrinės tematiką ir mėlyną spalvą.

„Jeigu ant puodelio bus žuvelė arba kažkas mėlyno, tai kolekcija tikrai sėkminga“, - tokią išvadą padarė didelę patirtį prekybos mugėse sukaupę keramikai.

Šventei parengė naujieną

Firsuni gaminius pamėgo ir užsienio turistai. Sutuoktiniai žino, kad jų kūriniai rado savo namus ir tolimiausiuose kraštuose – jie nukeliavo ir į Pietų Ameriką, ir į Japoniją. Pristatyti lietuvišką keramiką kauniečiai kviečiami į Rygos, Talino miestų šventes, folkloro festivalius.

Pramonės prospekte dirbtuves įkūrę menininkai likus kelioms savaitėms iki Jūros šventės kruopščiai jai ruošiasi. Vienoje didelėje krosnyje pagaminti šimtus indų mėnesio neužtektų. Daiktai lipdomi ir dekoruojami po vieną. Pagaminti arbatos puodelį užtrunka mažiausiai dvi savaites.

Šios Jūros šventės mugės lankytojus kauniečiai pasitiks paruošę naujieną – nulipdę ir originaliai ištapę „stikliuką“ tauriesiems gėrimams. „Pirkėjai vis ragino greičiau tai padaryti, bet mes į tai žiūrėjome atsainiai, bet dabar nusprendėme šiek tiek papataikauti savo gerbėjams. Šį daiktą greičiausiai teiksime kaip dovanėlę ir padėką savo ilgamečiams klientams“, - pasakojo J. Firsuni.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.