Dvyliktą kartą rengiamą žygį suorganizavo Aleksoto bendruomenės centro nariai.
Mindami pedalus dviratininkai iš ne tik iš Kauno miesto bei rajono, bet ir aplinkinių rajonų, įveikė maždaug 13 kilometrų maršrutą.
Pirmiausia dviratininkai nuvažiavo iki vietos, kurioje 1933 metais nusileido lėktuvas su garsių lakūnų palaikais, ir padėjo žuvusiems gėlių. Taip pat stabtelėta prie iš Soldino miško atvežtų ir Aleksote pasodintų pušelių. Žygio dalyviai aplankė Aviatorių memorialą, namą, kuriame gyveno ir ligi šiol gyvena lakūno giminės S.Dariaus šeima, apžiūrėjo atnaujintą ekspoziciją Vytauto Didžiojo karo muziejuje.
Žygio maršrutas driekėsi per S. Dariaus ir S. Girėno aerodromą, Lakūnų plentą. Dviratininkai aplankė senamiestį, Laisvės alėją, o kelionę baigė Nemuno saloje. Čia jie buvo vaišinami tradicinegrikių koše.
Aleksoto seniūnės Liukrecijos Navickienės teigimu, šiame žygyje dalyvių amžius nėra svarbus.
„Žmonės susirenka ne lenktyniauti, o prisiminti tautos didžiavyrių žygdarbį, atiduoti jiems pagarbą. Žygio maršrutas sudėliotas tokiomis gatvėmis, kurių pavadinimai susiję su skraidymu. Todėl važiavome Sparnų, Lakūnų ir kitomis gatvėmis“, - sakė seniūnė.
Jauniausias žygio dalyvis buvo vos 7 mėnesių. Jį dviračiu vežė tėvai. Vyriausias dviratininkas buvo 81-nerių.
Šiais metais Lietuva mini jubiliejinę 80 metų sukaktį skrydžiui per Atlantą atminti. Tąkart S. Dariaus ir S. Girėno pilotuojamas lėktuvas „Lituanica“ perskrido vandenyną, tačiau 1933 metų liepos 15-ją narsūs lakūnai žuvo nepasiekę gimtosios Lietuvos.
