Tyrimas rodo, kad 26 proc. lietuvių yra davę kyšį viešojo sektoriaus darbuotojams, o tai daugiau nei dvigubai viršija ES vidurkį (11 proc.).
Šie duomenys Lietuvoje sukėlė rimtų abejonių. Jais netiki net premjeras Algirdas Butkevičius – jis pareiškė, kad skleidžiamas perdėtas pesimizmas.
– Ar šis tyrimas patikimas? – „Lietuvos rytas” pasiteiravo „Transparency International” Lietuvos skyriaus vadovo Sergejaus Muravjovo.
– Buvo apklausta daugiau kaip 114 tūkst. gyventojų 107 pasaulio šalyse. Lietuva į šį tyrimą buvo įtraukta jau šeštą kartą.
Visose šalyse naudota moksliškai pagrįsta sociologinių tyrimų metodika. Lietuvoje gyventojų apklausą atliko bendrovė RAIT, buvo apklausti 1007 žmonės.
Tai reprezentatyvus tyrimas. Sociologijos mokslo jau seniai įrodyta, kad tokio žmonių skaičiaus pakanka bendrai nuomonei ištirti. Nustatyta, kad apklausus ir dešimt kartų daugiau respondentų bendras vaizdas iš esmės nesikeičia.
– Tačiau net premjeras suabejojo tyrimo patikimumu. Gal iš tiesų vykdant tyrimą neatsižvelgiama į kiekvienos konkrečios šalies specifiką, žmonių nusiteikimą kalbėti apie korupciją?
– Pirminė suabejojusiųjų tyrimo duomenimis reakcija pirmiausia parodė, kad tarp jų prioritetų akivaizdžiai nėra kovos su korupcija. Antraip jie būtų supratę, kad korupcijos barometro rezultatai anaiptol nėra netikėti.
Specialiųjų tyrimų tarnyba 2011 metais irgi atliko tyrimą. Tuomet 22 proc. gyventojų teigė, kad per pastaruosius 12 mėnesių yra davę kyšį.
Tad šio tyrimo ir mūsų paskelbto korupcijos barometro skaičiai nedaug skiriasi.
Iš vėlesnių premjero A. Butkevičiaus komentarų supratau, jog jis tikriausiai jau įsigilino į tyrimo esmę, nes ketina drauge su ekspertų grupe išanalizuoti apklausos duomenis ir ieškoti būdų, kaip sumažinti korupciją Lietuvoje.
– Gal lietuviai ne tik nebijo sakyti, kad davė kyšį, bet net ir sutirština spalvas kalbėdami apie korupciją?
– Lietuvos žmonės puikiai supranta situaciją ir viską vadina tikraisiais vardais.
Jie teigia, kad dabartinis korupcijos mastas pirmiausia yra prasto viešojo administravimo padarinys, o korumpuoti politikai, valstybės tarnautojai ir verslininkai dažnai nesigėdija savo veiksmų, nebijo galimų sankcijų už kyšininkavimą.
Lietuvių nuomone, valstybės lyderiai, politikai, tarnautojai, verslininkai nededa reikiamų pastangų korupcijos lygiui šalyje sumažinti.
Ar toks vertinimas turėtų kelti nuostabą? Manau, ne. Juk žmonės kasdieniame gyvenime kol kas nemato esminių pokyčių mažinant korupciją. Kyšininkavimo mastas sveikatos apsaugos įstaigose, policijoje ar savivaldybėse nesikeičia jau daug metų.
Beje, kyšininkavimas – anaiptol ne vienintelė korupcijos forma Lietuvoje.
Žmonių nuomone, labai paplitęs ir giminių ar bičiulių protegavimas, piktnaudžiavimas tarnyba, prekiavimas įtaka.
Manau, neretai politikai pamiršta, kad visuomenė stebi jų veiksmus.
Iš pirmų lūpų
Darius Buta
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) spaudos atstovas
„Žmonių buvo klausiama, ar per praėjusius metus jie davė kyšį bent vienos išvardytos valstybės institucijos pareigūnams. Kyšis galėjo būti duotas politikui, medikui ar mokesčių administratoriui.
Bet vien mokesčių administratorių yra bent trys – muitinė, „Sodra”, VMI. Todėl toks tyrimas negali atskleisti paskirų valstybės institucijų korupcijos lygio. Antai 2011 metais Specialiųjų tyrimų tarnybai atlikus korupcijos tyrimą VMI net nebuvo paminėta.
Todėl manome, kad korupcijos barometro tyrimas gal ir atspindi bendrą jos lygį pasaulio valstybėse, bet jokiu būdu neatskleidžia konkrečių institucijų korupcijos lygio.
Lietuvos žmonės ES išsiskiria skeptiškais neigiamais vertinimais, polinkiu sakyti, kad mūsų šalyje viskas blogai. Gal tai turėjo įtakos ir korupcijos barometro tyrimui.”
