Priimdamas sprendimą teismas pabrėžė, kad būtina atriboti žinią nuo nuomonės: „Žinia yra informacija apie faktus ar jų duomenis, o nuomonė – asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas.“
Vertindamas viso V. Adamkaus pasisakymo turinį teismas pripažino, kad prezidentas pateikė savo subjektyvų požiūrį į jam žinomus faktus, žinias bei informaciją, t. y. išreiškė nuomonę. Vilniaus apylinkės teisme V. Adamkaus advokatei teko įrodinėti, kad knygoje išsakytos mintys – tik prezidento nuomonė, tuo tarpu Seimo narė D. Mikutienė kaltino V. Admakų šmeižtu.
Išgirdusi teismo sprendimą D. Mikutienė neslėpė pasipiktinimo: „Ten nevažiavau ir nedergiau Lietuvos. Eisiu iki galo ir ieškosiu teisybės.“
Prisimindamas 2007 metų įvykius V. Adamkus knygoje teigė, kad „darbiečiai“, gindami nuo teisėsaugos Maskvoje besislapsčiusį Viktorą Uspaskichą, „išsijuosę dergė Lietuvą“.
Atsižvelgęs į ieškovės D. Mikutienės prašymą skirti lingvistinę knygos ekspertizę, teismas įpareigojo Lietuvių kalbos institutą lingvistiškai įvertinti V. Adamkaus knygoje išsakytas mintis.
Ekspertų išvados palankios V. Adamkui
Įvertinę knygą Lietuvių kalbos instituto ekspertai konstatavo, kad išties knyga priklauso dienoraščio žanrui, kuriam būdinga pagrindinio personažo laisvo pasakojimo eiga ir žodžio impulsyvumas: „Tai užrašai, fiksuojantys dienos įvykius, pastebėjimus ir išgyvenimus.“
Pasisakydami apie įvykių seką, ekspertai pažymėjo, kad dienoraščio kompozicija paprastai fragmentiška, chronologine tvarka dėstomi ne vienu metu parašyti užrašai.
Ekspertai atkreipė dėmesį, kad „toks rašymo būdas sumažina distanciją, sukuria iliuziją, kad įvykiai vyksta skaitytojo akyse“.
Ekspertai negalėjo pasakyti, ar galima spręsti, kad teiginyje „išsijuosę dergė Lietuvą. Nedaug atsiliko Dangutė Mikutienė“ ieškovę Daugutę Mikutienę sieja tas pats laikas, įvykis, ar ta pati situacija su kitais pastraipoje minimais asmenimis.
Lietuvių kalbos instituto ekspertai pastebėjo, kad nagrinėjamoje pastraipoje nėra vienprasmiškai teigiama apie minimus asmenis.
„Iš įrašo neįmanoma spręsti, kurią dieną tiksliai ginčo pastraipoje minimi asmenys buvo nuvykę į Maskvą. Taip pat neįmanoma vienaprasmiškai tvirtinti, kad visi minimi asmenys veikė tuo pačiu metu“, – rašoma Lietuvių kalbos instituto išvadoje.
D. Mikutienė neigė dergusi Lietuvą
„Aš Maskvoje nebuvau ir Lietuvos nedergiau“, – sakė D. Mikutienė per baigiamąsias kalbas. Tuo tarpu ieškovės atstovė suabejojo semiotikos mokslu.
Lietuvių kalbos institutas, įvertinęs ginčo pastraipą, savo išvadose pastebėjo, kad vienareikšmiškai teksto įvertinti neįmanoma. Ekspertai atkreipė dėmesį, kad dienoraštis – literatūrinis žanras, sudarantis galimybę jo autoriui išreikšti savo nuomonę, mintis.
Ieškovės atstovė baigiamosiose kalbose apgailestavo, kad neįmanoma įverti ir palyginti, kaip kiti ginčytinoje pastraipoje minimi Seimo nariai „dergė Lietuvą“. Minėjo, kad visi supranta, ką žodis „dergė“ reiškia, kaip pavyzdį pateikdama žodyno įrašą – „varna apdergė tvorą“.
Prezidentas vertino „darbiečių“ elgesį, išsakė savo nuomonę
Baigiamojoje kalboje V. Adamkaus advokatė teigė, kad dienoraštyje niekur nebuvo parašyta, jog Maksvoje D. Mikutienė „dergė Lietuvą“. Esą prezidentas įvertino tam tikrą „darbiečių“ elgesį, išsakė savo nuomonę apie Lietuvai reikšmingus įvykius.
Seimo narė D. Mikutienė kadenciją baigusį prezidentą V. Adamkų į teismą padavė dėl jo knygoje pateiktų, esą, jos asmens garbę ir orumą žeminančių bei tikrovės neatitinkančių teiginių. Tai, kad knyga buvo išleista 40 tūkst. tiražu, o ginčytina pastraipa neištaisyta, esą tik sustiprina faktą, kad ieškovas siekė pažeminti ieškovės garbę ir orumą.
Taikos sutartimi ginčo išspręsti nepavyko
Byloje bendro sutarimo nei ieškovei D. Mikutienei, nei atsakovui V. Adamkui bendros kalbos surasti nepavyko.
D. Mikutienė siūlė bylą baigti taikos sutartimi, jei kadenciją baigęs prezidentas paneigtų savo išsakytas mintis, esą „darbiečiai“ išsijuosę dergė Lietuvą“, išspausdintų viešą paneigimą dienraščiuose, įklijuotų į knygą nuorodą, kad teiginys neatitinka tikrovės.
Tačiau tokios sutarties sąlygos netiko V. Adamkui. Jo advokatė Kristina Čeredničenkaitė teisme tikino, kad buvęs šalies vadovas, pasinaudodamas saviraiškos laisve ir neperžengdamas tolerancijos ribų, išsakė savo nuomonę.
Prašė priteisti 200 tūkst. litų neturtinė žalos
Nesutikus bylą užbaigti taikos sutartimi, D. Mikutienės advokatė teismo prašė skirti ekspertizę, kuri esą turėtų išsiaiškinti, ar „dergė Lietuvą“ „darbiečiai“, ar ne, tačiau su tokia šių pozicija nesutiko V. Adamkaus advokatė. Ji tvirtino, kad tai – bylos esmė, dėl kurios turėtų pasisakyti teismas.
Parlamentarė teismo prašė jai priteisti 200 tūkst. litų neturtinės žalos. Politikė žadėjo, kad jei jos ieškinys bus patenkintas, pinigai bus skirti labdarai.
Teisme D. Mikutienė skundėsi, kad dėl V. Adamkaus paskleistos informacijos blogai jaučiasi. Esą jai būtų užtekę atsiprašymo telefonu. Teismą politikė tikino, kad jai, kaip žmogui, padaryta žala, esą, žmonės tiki, kad tai, ką parašė V. Adamkus, yra tiesa.
