Šie klausimai jau kuris laikas neduoda ramybės miesto išvietes aptarnaujančios savivaldybės įmonės „Kauno švara“ vadovams bei miesto politikams.
Klausimas, kaip elgtis su litų neturinčiais turistais, pasirodė esantis toks aktualus, kad jo svarstymas ketvirtadienį persikels į Kauno savivaldybės tarybos salę. Savivaldybės administracijoje jau paruoštas sprendimo projektas pakeisti iki šiol galiojusias atsiskaitymo už apsilankymą tualetuose taisykles ir įteisinti pusės euro mokestį.
„Sprendimo projektas parengtas siekiant užtikrinti galimybę į Kauną atvykstantiems užsienio šalių turistams atsiskaityti už viešųjų tualetų paslaugas ne tik Lietuvos nacionaline valiuta litais, bet ir bendra Europos Sąjungos šalių valiuta – eurais“, – rašome Kauno mero inicijuotame, politikams svarstyti parengtame dokumente.
Miesto centre – tik vienas tualetas
Jeigu Kauno savivaldybės taryba pritars mero inicijuotam taisyklių pakeitimui, tai gal šiek tiek pagerins padėtį – kai dėl viešųjų tualetų trūkumo turistų grupes vedžiojantys gidai priversti ir raudonuoti, ir suktis iš nemalonių situacijų.
Centrinėje miesto dalyje, Laisvės alėjoje veikia tik vienas viešasis tualetas. Tačiau į jį geriau svečiams neužsukti, čia nėra unitazų, o gamtinius reikalus galima atlikti tik sovietmetį menančiose tupyklose.
„Sukamės, kaip išmanome. Turistus vedame pavalgyti į Kauno centre esančias kavines, naudojamės jų tualetais. Į savo tualetus svečius įsileidžia ir suvenyrų parduotuvės. Nebloga išeitis – šalia miesto centro esantis „Akropolis“, ten yra daug tualetų“, – patirtimi, kaip išvengti gėdos, dalijosi ne vienus metus dirbanti gidė.
Kauno turizmo informacijos centro direktorius Sigitas Sidaravičius taip pat pripažino, kad viešųjų tualetų trūkumas nedaro garbės miestui.
„Gidai – įgudę žmonės, moka išvengti nemalonių situacijų. Kiek sunkiau pavieniams turistams. Nuorodų į tualetus mažai, jos neryškios“, – sakė direktorius.
Sovietmečio paveldas nežavi
Apsilankius vieninteliame Laisvės alėjoje šalia M. Žilinsko galerijos veikiančiame tualete vaizdas nenudžiugina.
Vos įžengus į tualeto vidų, galima pasijusti tarsi grįžus į gūdų sovietmetį. Tiesa, išsivysčiusio socializmo metais už išsituštinimą mokėti nereikėjo, o dabar reikia sumokėti litą.
Visa kita liko nepakitę – kelis dešimtmečius remonto neregėjusios, plytelėmis išklotos sienos, apmūsojusios lubos, kažkur iš viršaus besiskverbianti blausi šviesa, nosį riečiantis kažkokio, tikriausiai gaivikliu vadinamo, preparato tvaikas.
Nuo sovietmečio nepakito ir tuštinimosi vietos – šiame tualete nėra unitazų, o tik legendinės tupyklos. Per dieną jame apsilanko iki šimto žmonių, miesto savivaldybei per mėnesį šios įstaigos išlaikymas kainuoja apie 4 tūkst. litų.
„Šią vietą būtų galima paversti nebent lankytinu sovietmečio paveldo objektu“, – ironizavo S. Sidaravičius.
Per krizę išvietę užrakino
Laisvės alėjoje, Muzikinio teatro sodelio pašonėje, prie restorano „Miesto sodas“ ilgą laiką veikė moderniai įrengtas viešasis tualetas.
Jį pastatyti mainais už nugriautą seną išvietę restorano savininkams nurodė Kauno valdžia.
1998 metų pabaigoje veikti pradėjęs tualetas tuomet stebino išskirtinumu, jame buvo sumontuota bene moderniausia tuo metu įranga. Pasak verslininkų, įrengti šį tualetą jiems kainavo apie pusę milijono litų.
Deja, šis tualetas neveikia jau trejus metus ir nežinia, ar jo veikla kada nors bus atnaujinta. Uždaryti išvietę verslininkai nusprendė per krizę, taip pat įtakos turėjo ir žmonių srauto Laisvės alėjoje sumažėjimas.
„Dešimt metų tualetą eksploatavome, tačiau atėjus sunkmečiui paskaičiavome, kad jis kiekvieną mėnesį atneša 4–5 tūkstančius litų nuostolių. Todėl negalėdami išlaikyti nuostolingai veikiančio objekto kreipėmės paramos į Kauno savivaldybę“, – lrytas.lt pasakojo restorano „Miesto sodas“ vadovas Gintautas Ruminas.
Iš pradžių savivaldybė skyrė paramą, tualete įdarbino „Kauno švaros“ darbuotojus. Po metų susigriebta, kad dotuoti privataus objekto veiklą ir jį nuomoti neleidžia įstatymai, būtina skelbti konkursą.
Privataus tualeto nerems
Restorano „Miesto sodas“ vadovas G. Ruminas paskaičiavo, kad, norint išvengti nuostolių, per mėnesį reikėtų uždirbti 7–8 tūkstančius litų. Tokio žmonių srauto sulaukti nesitikima, o savivaldybei delsiant skelbti patalpų nuomos konkursą, tualeto savininkai svarsto galimybę jį visai panaikinti.
„Patalpos stovi tuščios. Nei mes jomis naudojamės, nei miestas. Jeigu toliau taip tęsis, mes paprasčiausiai keisime paskirtį, tualeto vietoje įrengsime kitas patalpas“, – svarstė G. Ruminas.
Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis sakė, kad biudžeto pinigais atnaujinti privataus, nors ir viešojo, tualeto veiklos neketinama.
„Per mėnesį jame apsilankydavo vos 300 žmonių, tualeto išlaikymas mums kainuodavo apie 6 tūkst. litų. Šioje vietoje, vykstant masiniams renginiams, tikslingiau pastatyti biotualetus“, – sakė A. Pakalniškis.
Priežiūra kainuoja itin daug
Kauno viešuosius tualetus prižiūri savivaldybės įmonė „Kauno švara“, o pinigus už jų išlaikymą moka pati savivaldybė.
Metų pradžioje nutarta atsikratyti keliais seniai neveikiančiais sovietmečio rudimentais, tualetus parduoti arba nugriauti. Nenaudojami viešieji tualetai yra prie Kauno klinikų, Ramybės parke, prie Kauno pilies, Lampėdžių šile.
„Buvo atsisakyta ir kelių tualetų, kurių vieno išlaikymas per mėnesį atsieidavo ne vieną tūkstantį litų. Juos keitėme biotualetais, šių eksploatavimas kur kas pigesnis, per mėnesį kainuoja 400–500 litų. Senieji požeminiai tualetai buvo per didelė našta miestui, o jie nėra populiarūs“, – sakė savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas.
Nenori atverti piniginių
Bene gražiausiu Kauno viešuoju tualetu drąsiai galima pavadinti Rotušės aikštėje, tarpukariu veikusio knygyno patalpose, įrengtą išvietę. Prieš kelerius metus šis tualetas buvo kapitaliai suremontuotas, tad į jį ne gėda vesti ir svečius iš užsienio.
Apsilankymo kaina jame, kaip ir kituose Kauno viešuosiuose tualetuose, yra simbolinė – 1 litas.
Bendrovės „Kauno švara“ generalinis direktorius Dalius Tumynas pripažino, kad visų mokamų tualetų veikla nuostolinga, surinkti pinigai dengia tik nedidelę dalį išlaidų.
Tad viešųjų išviečių išlaikymas finansuojamas savivaldybės biudžeto lėšomis.
„Iš vieno lito mokesčio išsilaikyti tikrai neįmanoma. Tokia funkcija miestui būtina, mes šį darbą atliekame“, – sakė „Kauno švaros“ generalinis direktorius.
Rotušės aikštėje esantis tualetas dirba iki 22 val., tačiau senamiesčio verslininkai siekia, kad jo darbo laikas būtų pratęstas bent iki vidurnakčio. Esą taip būtų patogiau lauko kavinėse vakarojantiems žmonėms.
„Pageidavimų pratęsti šio tualeto darbo laiką sulaukiame nemažai, tačiau verslininkai visiškai nenori finansiškai prisidėti. Visą naštą siekiama užkrauti ant „Kauno švaros“ pečių“, – sakė D. Tumynas.
Naktį – vos du lankytojai
Senamiestyje veikia dar viena išvietė – šalia Kauno pilies esančios automobilių stovėjimo aikštelės pašonėje stūksantis, skandalingai pagarsėjęs „auksinis“ tualetas.
Praėjusių metų pabaigoje Kauno savivaldybės taryba pasigyrė, kad šis tualetas veiks kiaurą parą.
Tualetą eksploatuojančios „Kauno švaros“ vadovas abejoja tokio sprendimo praktiškumu. Pasak jo, naktį išvietėje dirbantiems žmonėms reikia mokėti dvigubą naktinio tarifo atlyginimą, taip patiriama nemažai išlaidų.
Anot D. Tumyno, naktį „auksiniame“ tualete apsilanko vos 2–3 žmonės.
„Per 5 šio tualeto veiklos mėnesius jau patyrėme per 37 tūkst. litų nuostolių. Prašysime, kad sprendimas, kad šis tualetas dirbtų kiaurą parą, būtų pakeistas“, – sakė D. Tumynas.
Parke esančio sovietmečio relikto griauti neleis
Neseniai Kauno politikai sulaukė komunalininkų prašymo leisti nugriauti Ramybės parke esantį jau seniai nebenaudojamą požeminį tualetą.
Šiems planams pasipriešino paveldosaugininkai, nors pati išvietė nėra jokia vertybė, ji stūkso saugomoje teritorijoje – Kauno naujamiestyje.
„Gavome „Kauno švaros“ prašymą leisti nugriauti Ramybės parke esantį požeminį tualetą. Šiems ketinimams nepritarėme. Šio tualeto architektūra labai gražiai įsikomponuoja į parko visumą, jis labai atitinka Kauno naujamiesčio architektūrinę koncepciją.
Šiuo metu kalbama apie Ramybės parko atgaivinimą, tualetas jame būtinas. Esu įsitikinęs, kad šį požeminį tualetą galima atgaivinti. Tai galima padaryti gana nebrangiai. Pripažinkime, plastikiniai biotualetai parke atrodo ne itin gražiai.
„Kauno švara“ skundžiasi, kad tokių tualetų išlaikymas jiems kainuoja nemažus pinigus. Savivaldybei pavaldžios bendrovės vadovai užmiršta, kad pagrindinė jų priedermė – ne darbų sau susimažinti, verslą daryti, bet tarnauti žmonėms“, – lrytas.lt žurnalistui sakė Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vedėjas Svaigedas Stoškus.
