Kaip ir prieš trejus metus, praėjusį šeštadienį Vilniuje vykusiose gėjų eitynėse Lietuvoje gyvenančių homoseksualų buvo itin mažai.
Daugiau netradicinės lytinės orientacijos žmonių buvo atvykę iš užsienio.
Tarp jų – ir keli svetur gyvenimą susikūrę emigrantai.
Eitynėse Gedimino prospektu dalyvavo trys Seimo narės, dvi europarlamentarės – Ulrike Lunacek ir Sophie in ‘t Veld bei Švedijos ministrė, atsakinga už Europos reikalus, Brigitta Ohlsson, taip pat daugelio užsienio ambasadų darbuotojai.
Atliko savo pareigą
„Viskas būna pirmąkart gyvenime”, – ištarė Seimo narė feministė Giedrė Purvaneckienė, į kurią šeštadienį pataikė daugiausia protestuotojų kiaušinių.
Politikė prisipažino, jog eitynių vedliai tikrai išsigando, kai į juos atskriejo į plytą panašus daiktas. Vėliau paaiškėjo, kad tai – viso labo kiaušinių pakuotė su kiaušiniais. Seimo narę nustebino, kad jie buvo švieži.
Kiaušinių pataikė ir į Seimo narės feministės Aušrinės Marijos Pavilionienės galvą, JAV homoseksualų judėjimo aktyvisto Stuarto Milko marškinius.
Parlamentarė Dalia Kuodytė liko nenukentėjusi.
„Aš protestuoju prieš bet kokią diskriminaciją – ne tik prieš moterų.
Ir laikau savo pareiga parodyti, kad negalima su ja taikstytis”, – „Lietuvos rytui” sakė tris anūkes turinti G. Purvaneckienė, kurios veide aplink akis ir sekmadienį dar buvo matyti kiaušinių lukštų padaryti nubrozdinimai.
Dalis žmonių atsimerkė
A. M. Pavilionienė džiaugėsi, kad šiais metais gėjų eitynėse dalyvavo daugiau žmonių nei prieš trejus metus.
Anot Seimo narės, solidarumo atėjo pareikšti jaunimas, kuris turi galimybę išvykti, matyti daugiau pasaulio, turi draugų gėjų.
Gedimino prospektu vykusios eitynės tapo reikšmingos ir tuo, kad norintieji galėjo iš arti pamatyti žygiuojančius žmogaus teisių gynėjus.
Ir 2010 metais gėjų eitynėse dalyvavusi A. M. Pavilionienė mano, jog neapykantos laipsnis seksualinėms mažumoms Lietuvoje išliko toks pat.
Bet, anot politikės, vis daugiau žmonių ima suprasti, kad gėjai, lesbietės, biseksualai, transseksualai tarp mūsų gyveno, gyvena ir gyvens.
Atėjo tamsumų prašalinti
„Atėjome tamsumų prašalinti”, – Lietuvos himno žodžiais kalbėjo Vilniaus universiteto stažuotojas Tomas Vaiseta su draugais. Jie aiškino į eitynes atėję vedami absurdiško jausmo, jog 22 metus reikia ginti tą patį Konstitucijos straipsnį, kad žmogus turi teisę į savo nuomonę.
„Man gaila homofobiškos Lietuvos”, – paaiškino vilnietė Jurga Daubaraitė ir pabrėžė, kad jai pritaria ir tėvas, pats negalėjęs dalyvauti eitynėse.
34 metų Inga Podolinskytė su draugais atėjo palaikyti gėjų motinų, kurioms Lietuvoje irgi labai sunku.
„Mūsų šalyje labai siaurai suprantama, kas yra tradicinė ir netradicinė šeima”, – sakė moteris.
„Man 18 metų, aš palaikau savo draugus ir noriu lygybės. Kodėl žmonės turi bijoti išeiti į gatvę? Gėjų bent jau nereikia bijoti”, – kalbėjo Antakalnio gimnazijos moksleivė.
Panaši į gėjus, bet myli vyrus
Lietuvoje studijuojanti Inessa iš Naujosios Kaledonijos renginyje dalyvavo su vaivorykštės spalvų nertiniu, atsivežtu iš namų.
Rankose ji laikė plakatą, angliškai ir lietuviškai skelbiantį: „Aš heteroseksuali. Aš labai panaši į gėjus, bet myliu vyrus!” Mergina pasakojo turinti daug homoseksualių draugų.
O šuo Unimoras eitynėse jautėsi labai blogai, nes policininkai pareikalavo uždėti jam antsnukį.
Keturkojo savininkas grafikos dizaineris Jonas Liugaila pabrėžė, kad nei jo šuo, nei jis pats nėra gėjai, o atėjo palaikyti lygybės idėjos.
„Man liūdna, kad tiek daug homoseksualų turėjo išvykti iš Lietuvos. Tai buvo protingiausi ir artistiškiausi žmonės”, – sakė vertėja Kristina Kinderytė.
Nukentėjo per holokaustą
Eitynėse pavieniui žygiavo ir keli jaunuoliai su žydiškomis kipomis.
Renginio išvakarėse Seimo narys Emanuelis Zingeris gėjų surengtoje tarptautinėje konferencijoje pareiškė, kad kalbant apie holokaustą būtina kalbėti ne tik apie žydus ar čigonus, bet ir apie gėjus bei lesbietes, kuriuos naciai irgi masiškai naikino koncentracijos stovyklose.
Baltarusės ieškojo pavyzdžio
Šeštadienį Vilniuje vykusios gėjų eitynės, ko gero, didžiausią įspūdį padarė viešnioms iš Baltarusijos, tyrinėjančioms moterų problemas.
Rikiuodamasi į koloną sociologė Jelena Minčenia aiškino su kolegomis atvykusi į Vilnių pasižiūrėti, kaip galima laisvai reikšti savo poziciją demokratinėje šalyje.
Sunkiai pavyksta išvengti incidentų
* Protestai lydi dažnas gėjų eitynes, ypač jei jos vyksta ne Vakaruose.
* Gruzijos sostinėje Tbilisyje šiemet vykusiame gėjų parade nukentėjo pora dešimčių žmonių. Policija neatlaikė įniršusios minios spaudimo. Protestuotojai pasitelkė kumščius ir dilgėlių puokštes. Gėjus teko evakuoti specialiais autobusais, kurie irgi buvo apmėtyti akmenimis.
* Praėjusią savaitę Juodkalnijoje 200 demonstrantų pajūrio mieste Budvoje svaidė akmenis ir pirotechninius užtaisus į policininkus, kurie užtvėrė jiems kelią prie maždaug 40 gėjų eitynių dalyvių. Dešimt gėjų parado priešininkų buvo suimti, keli eitynių dalyviai patyrė lengvų sužalojimų.
* Šių metų gegužę Sankt Peterburge (Rusija) tik didelėmis pastangomis pavyko išvengti incidento per gėjų eitynes. Susirinkimo vieta buvo iš anksto užtverta. Ten susirinko apie 300 žmonių. Tarp jų seksualinių mažumų aktyvistų buvo vos kelios dešimtys.
Protestuotojų pyktis liejosi per kraštus
* 28 asmenys sulaikyti, dviem pradėti ikiteisminiai tyrimai, agresyvaus protestuotojo sužalotas policijos pareigūnas atsidūrė ligoninėje – taip baigėsi šeštadienį Vilniuje vykusios antrosios „Baltic Pride” eitynės „Už lygybę”.
* Vienas pirmųjų policijos rankose atsidūrė kažkada „ubagų karaliumi” tituluotas Vytautas Šustauskas. Kartu su Visvaldu Mažonu ir dar keturiais vyrais iš Kauno atvykęs V. Šustauskas buvo sulaikytas apie 11 val. 30 min. šalia Katedros aikštės.
* V. Šustauskas policininkus išvadino vyriškais lyties organais, o vedamas į automobilį toliau plūdosi: „Jopt... už ką?”
* Eitynėse ilgai neužtruko ir Seimo narys Petras Gražulis. Šiam renginiui aktyviai priešintis raginęs parlamentaras, prieš 12 val. pasirodęs prie Arkikatedros, sutriko, kai vietoj planuotos protestuotojų minios išvydo vos kelis visų piketų etatinius dalyvius.
* Po kiek laiko protestuotojų padaugėjo iki šimto, o P. Gražulis tarsi įgavo antrąjį kvėpavimą. Apsivilkęs plastikinį mėlyną lietpaltį, užsimaukšlinęs raudoną šalmą ir užsidėjęs respiratorių politikas pareiškė, kad eis valyti Gedimino prospekto, ir visus pakvietė išgerti kavos V. Kudirkos aikštėje.
* P. Gražulio šou baigėsi ties pirmąja policijos užkarda. Bandęs prasiveržti pro ją jis buvo paguldytas ant žemės. Vėliau keturi pareigūnai, paėmę jį už rankų ir kojų, nunešė iki Nacionalinio dramos teatro, kur vėl paguldė ant pilvo.
* „Už Lietuvą, vyrai”, – rėkė nešamas P. Gražulis. Atvykus policijos automobiliui, Seimo narys buvo į jį įkeltas ir išvežtas į komisariatą. Jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pasipriešinimo pareigūnams.
* Paleistas jis vėliau atėjo prie Lukiškių aikštės, kur apsuptas grupelės šalininkų toliau rėkavo, kad Lietuvą užvaldė iškrypėliai.
* Kol vieni policininkai grūmėsi su P. Gražuliu, kiti stengėsi apsaugoti prasidėjusių eitynių dalyvius. Nors buvo imtasi visų saugumo priemonių, ties Vilniaus gatve neišvengta incidento. Į eitynių dalyvius buvo paleisti keli kiaušiniai. Jie pataikė į pirmojoje eilėje einančius Aušrinę Mariją Pavilionienę, Giedrę Purvaneckienę ir svečią iš JAV Stuartą Milką.
* Lukiškių aikštės link žygiuojančius eitynių „Už lygybę” dalyvius, tarp kurių buvo nemažai heteroseksualų, lydėjo keiksmai, rodomos špygos, užgauliojimai, švilpimai.
* Anksčiau nei dalyviai į Lukiškių aikštę susirinko protestuotojai, tačiau chaosas truko neilgai. Policija nepatenkintuosius greitai suvarė į aikštės prieigas, o aršiausius sulaikė.
* Bet ir iš aikštės išvaryti žmonės, kurių dalis buvo neblaivių, nerimo.
* Policininkai stengėsi į daugelį užgauliojimų nereaguoti, bet su ypač aršiais eitynių priešininkais elgėsi griežtai. Į komisariatą buvo išvežtas protestuotojas, į eitynes atvykęs su ožiu.
* Renginį vainikavo Olandijos piliečio pasirodymas. Jis prie Arkikatedros besimeldžiančiam monsinjorui Alfonsui Svarinskui ir porai protestuotojų parodė nuogą užpakalį.
* Renginyje dalyvavo apie 1200 žmonių, tarp jų maždaug 500 buvo eitynių dalyviai.
Parengė Asta Kuznecovaitė
