Netoli Seimo jo žūties vietoje surengtame minėjime dalyvavo parlamento pirmininkas Vydas Gedvilas, premjeras Algirdas Butkevičius, pirmasis nepriklausomybę atkūrusios valstybės vadovas Vytautas Landsbergis, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, A.Sakalausko artimieji.
Nuskambėjus valstybės himnui, V.Gedvilas minėjime sakė, kad A.Sakalauskas žuvo, nes „laikėsi duotos priesaikos negailėti jėgų ir gyvybės ginant Lietuvos nepriklausomybę ir valstybę“. Ministras J.Olekas pabrėžė, kad jo drąsa įkvėpė ir kitus.
Iš Alytaus kilęs A.Sakalauskas 1991 metų sausį, kai Sovietų Sąjunga karine jėga bandė nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, prisiekė Lietuvos Respublikai ir tapo kariu savanoriu. 27 metų vyras žuvo 1991 metų rugpjūčio 21 dieną gindamas Aukščiausiosios Tarybos rūmus.
Tą dieną Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmų prieigose įvyko Lietuvos savanorių susirėmimas su sovietų armijos specialiosios paskirties dalinio kariais, kurie automobiliu įsiveržė į karių savanorių saugomą teritoriją prie pirmojo posto A.Goštauto gatvėje. Besipriešindami dar du Alytaus rinktinės savanoriai buvo sužeisti.
Po mirties A.Sakalauskas buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu, Vyčio Kryžiaus ordino žvaigžde, Sausio 13-osios atminimo ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos nario ženklu.
