Kuo jos neįtiko? Nes organizacijas finansuoja farmacijos įmonės? Bet taip yra visame pasaulyje. Pirmieji, kurie sužino apie tam tikros ligos gydymo naujoves, ir yra medikai bei tos pačios ligos suvienyti pacientai. Ar tai – blogai? O gal ministerijos darbuotojai, sunkiai ligai užklupus, neieško sau ar savo artimiesiems paties veiksmingiausio gydymo?
O gal pacientai gali padaryti tokią didelę įtaką Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) ruošiamiems sprendimams, kad geriau su jais nė neprasidėti?
Darbo grupėse – tik savi?
Šiuo metu SAM baigiamos formuoti naujos darbo grupės. Tokių grupių, kurios po „Sveikatinimo veiklos krypčių nuoseklus įgyvendinimas“ skėčiu susibūrė pastarąjį mėnesį, yra trylika. Nė vienoje iš jų neatsirado vietos pacientų organizacijoms atstovaujantiems žmonėms. Tiksliau – tiems žmonėms, kurie nors puse žodžio kada nors paprieštaravo ministro pozicijai.
Anot Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos (LPOAT) pirmininkės Vidos Augustinienės, ministras V.Andriukaitis nemėgsta, kai jam oponuojama. Tai – viena priežasčių, tikėtina, nulėmusių, kad į SAM sudarytas naujas darbo grupes įrašyta tik keletas paties ministro birželį sukurto Pacientų forumo narių. Jie pavadinti visuomenės atstovais.
Paskutinis nuoskaudos lašas kaptelėjo prieš keletą dienų, kai V.Augustinienė sužinojo, kad jai, nors ir deleguotai pacientų tarybos, neatsirado vietos naujausioje darbo grupėje, besirengiančioje svarstyti tam tikrų teisės aktų pakeitimus.
Kodėl SAM jos kandidatūrą atmetė, moteris neišgirdo jokio paaiškinimo. To ministerijos atstovai neaiškino ir portalui lrytas.lt, užklaususiam, kodėl pacientų organizacijoms darbo grupėse nebeliko vietos.
„Pacientų organizacijos nepatenkintos, kad jos nebepatenka į sveikatos veiklos krypčių darbo grupes, – sveikatinimo proceso, medicinos pagalbos ir kitas. Net ir užpildę prašymus, į jas nepriimamos. Kodėl?“ - portalas lrytas.lt pakomentuoti situaciją antradienį raštu paprašė ir ministro V.Andriukaičio patarėjo Juliaus Neščiankovo, ir ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus. Bet iki penktadienio taip ir nesulaukė atsakymo.
- Kone 20 metų gyvuojančios pacientų organizacijos Sveikatos apsaugos ministerijoje – nebelaukiamos. Tačiau joje atsirado naujas darinys - Pacientų forumas. Gal išties senas raugas nebetikęs, ir atėjo laikas permainoms? - paklausėme V.Augustinienės.
- Būtų gerai, jei viskas išties būtų daroma dėl permainų. Tačiau to nėra. Tiesiog ministras greta savęs subūrė „klapčiukų klubą“. Žmonių, kurie nedrįsta jam prieštarauti.
Trylikoje darbo grupių, šią vasarą sudarytų sveikatinimo veiklai įgyvendinti, pacientų interesams realiai niekas neatstovauja.
Prieštaravome tam, kad pati SAM įsteigtų jai pavaldų Pacientų forumą, kuriam vadovauti buvo paskirtas naujos, kone paties V.Andriukaičio įsteigtos Užkrečiamųjų ligų pacientų asociacijos vadovas. Neskanu, kai pati ministerijos vadovybė steigia forumą - sau palankų darinį. Ir manipuliuoja pacientų vardu.
Kiekviena proga Pacientų forumas liaupsina ministrą. Dar neskaniau, kad tas liaupsinančias kalbas tam tikromis progomis parengia pati ministerija.
- Bet forume atsidūrė ir keletas pacientų bendrijų, kurios gyvuoja ne pirmus metus?
- Tai tos organizacijos, kurios realiai nieko nedarė arba tos, kurių atstovai temoka parėkauti. Yra ir tokių, kur visa bendrija – tai tik jos vardas ir pirmininkas. Visi jie galvoja, kad, būdami šalia ministro, sulauks kažkokios jo malonės.
„Ar suprantate, ką padarėte?“ - klausiau tų sumaištį sukėlusių žmonių. Juk jie patys užkirto kelią pacientų bendrijoms dalyvauti ten, kur priimami ligoniams svarbūs sprendimai.
Pacientų balsas yra nutildytas. Nes ministras nenori girdėti jam nepalankios, nepriimtinos nuomonės.
Pacientų taryba yra išmesta ir iš SAM kolegijos, ir iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo tikslinimo komisijos. Nebeliko mūsų atstovų ir kitose darbo grupėse, kuriose dirbome nuo 2002-ųjų.
Užtat, pasitaikius progai, girdint pacientams kartojama, kad per daug išleidžiama pinigų kompensuojamiesiems vaistams, kad farmacininkai ir privatininkai yra vagys. Ir žmonės, kurie išsiilgo sovietmečio, tiki tuo, kad ministras sugrąžins jiems nemokamą gydymą.
Tačiau net tokiose situacijose, kai aiškinama, kad niekam nereikia brangių vaistų – kad geri ir senieji, viena iš forume esančių bendrijų vadovių tą pačią akimirką ima aiškinti, kad ligoniai mažai gauna biologinių vaistų. Ir klausia: „Ministre, ar galime daugiau jų tikėtis?“
Juk tie biologiniai vaistai ir yra patys naujausi ir labai brangūs. Gal taip forumo dalyviai siekia išpešti ministro pažadą, kad gaus viską, ko tik reikės? Ir juo tiki. - Pacientų organizacijos yra išlaikomos farmacijos įmonių. Jos gina ne ligonių, bet vaistų gamintojų interesus. Šie teiginiai jums – girdėti?
- Pačioje pradžioje, kai tik gavo portfelį, per patį pirmąjį interviu radijui ministras V.Andriukaitis į užantį įsidėjo man skirtą akmenį. Nes pasakiau, kad pacientų organizacijos nepritaria jo užmojams pakeisti teisės aktus taip, kad jie apribotų pacientų teisę rinktis gydymo įstaigą.
Juk visi moka pinigus sveikatos draudimo fondui. Ir turi teisę gauti paslaugas toje gydymo įstaigoje, kurią pasirinko, nepaisant, ar ji valstybinė, ar privati.
Ministras iš karto mane užpuolė, esą, ne už pacientų teises kovoju, bet tarnauju privatininkams ir farmacininkams.
- Jūsų vadovaujama asociacija vienija apie 30 pacientų bendrijų. Vieniems „reikia“ inkstų, kitiems – širdies, tretiems – protezų. Vaistų, tikėtina, reikia sergantiems Parkinsono ar Alzheimerio ligomis. Kiekvienam ligoniui ko nors reikia, ir tai vadinama „tarnyste“ privatininkams. Ar nusikaltimas yra ligoniams suteikti žinių apie naujausius gydymo metodus?
- Nesuprantu to žodžio „tarnystė“. Juk mes turime teisę gauti informacijos ir iš vaistų gamintojų, ir paslaugų teikėjų. Mes turime teisę bendrauti su ligonių kasomis.
Užtat skaudu, kad ministerijos darbuotojai, kai jiems telefonu paskambina ligoniai ir teiraujasi, kaip surasti pacientų tarybą, atsako, kad tokios nebėra.
Mūsų niekas nesunaikino. Esame nepriklausoma organizacija, ir joks ministras neturi teisės jos ištrinti iš registro. Esame ir Tarptautinio pacientų forumo, ir kitų tarptautinių organizacijų nariai. Jos pašiurpo sužinojusios, kaip su mumis pasielgta.
- Ar šiuo metu dirbate „pogrindyje“ laukdama, kol pasikeis valdžia?
- Jei ministro rankos nepasiekė, vis dar esu Privalomojo sveikatos draudimo tarybos narė. Valstybinė ligonių kasa dar kviečia į darbo grupes mūsų bendrijų atstovus atsižvelgdama į tai, kuriems pacientams svarstomi klausimai yra aktualūs.
Kol kas tik SAM atsitvėrė spygliuota viela, kad prie jos neprisiartintume.
