Susidaro įspūdis, jog tokia padėtimi manipuliuodami Vilniaus rajono politikai užsitikrina sau stabilų rinkėjų ratą.
Kai kurie Vilniaus rajono Mickūnų seniūnijos lietuviai piktinosi sakydami, esą lietuviai skriaudžiami rajone valdžią turinčių lenkų politikų nurodymu.
„Jau praėjusiais metais Mickūnų vidurinės mokyklos pirmokai lenkai gavo nemokamas kuprines, o lietuviai – ne. Mickūnų seniūnė seniūnijos struktūrose dirbantiems tėvams pagrasino, kad atleis iš darbo, jei jie savo vaikus leis į lietuvišką, o ne į lenkišką darželį“, - kalbėjo pavardės nenorėjusi pasakyti Mickūnų gyventoja.
Prie butelio – visi draugai
Ar iš tiesų lietuviai skriaudžiami Vilniaus krašte? Iš tiesų tautiniai santykiai Rytų Lietuvoje nėra tokie jau sudėtingi, kaip mėgina vaizduoti ir vienos (lietuvių nacionalistų), ir kitos (lenkų separatistų) pusės politikai.
Apsilankius tipiškame Vilnijos krašto miestelyje – Mickūnuose – teko įsitikinti, kad lietuviškai, rusiškai ir lenkiškai kalbantys vietiniai puikiai sutaria. Prie parduotuvės vyrai draugiškai tvarkė nebrangaus vyno butelį, draugiškai šnekėdami visas tris ir dar ketvirtą (baltarusių) kalbą apjungiančiu dialektu.
Šio reginio tautinė savimonė sudėtinga: lietuviškų šaknų turintys žmonės nusprendžia save laikyti lenkais, arba atvirkščiai – karta iš kartos lenkiškai kalbėję pavilnės gyventojai dėl karjeros ar kitų sumetimų tapo lietuviais.
Keblumai prasideda, kai pasisuka kalba apie jaunosios Vilnijos krašto kartos ugdymą ir apsisprendimą dėl kultūrinės-etninės tapatybės.
Kuprinių negavo, nes nėra pirmokų
Lietuviai pirmokai iš tiesų pernai negavo kuprinių, ir vargu, ar gaus šiemet. Paprasčiausiai todėl, kad lietuviška pirmokų klasė Mickūnų vidurinėje mokykloje nesusirinko. Vargu, ar jų bus ir šiais metais. Iš 200 mokinių turinčios mokyklos, kurioje mokoma ir lenkų, ir lietuvių kalba, lietuvių liko tik tiek, kad į vieną klasę teko sujungti trečiokus ir ketvirtokus.
„Taip atsitiko ne dėl tautinės nesantaikos. Mickūnai – prie pat Naujosios Vilnios, ten į darbą važinėja daug mūsų žmonių, ir veža vaikus į lietuvišką Laisvės arba Barboros Radvilaitės gimnaziją. Pagaliau, šiemet atidaroma netoliese esanti nauja lietuviška mokykla Lavoriškėse. Taip, tėvai lietuviai kažkodėl nenori leisti savo vaikų į mokyklą, kur vyrauja lenkiškos klasės. Nesuprantu, kodėl. Mokymo kokybė pas mus gera, daug abiturientų įstojo į paklausiais specialybes“, - sakė laikinai einanti Mickūnų vidurinės mokyklos direktorės pareigas Malgožata Radevič.
Priimtų išskėstomis rankomis
Galbūt lietuvių vaikai išsilaksto iš Mickūnų todėl, kad jaučia lenkų panieką ir spaudimą?
„Nieko panašaus, - tvirtino M.Radevič. - Kiekvienos mokyklos interesas yra turėti kuo daugiau mokinių. Kvailystė būtų taip elgtis, kad mokiniai, nesvarbu, lenkai ar lietuviai, blogai jaustųsi mokykloje. Juk finansavimas priklauso nuo kiekvieno mokinio krepšelio. Mūsų mokykloje pastaruoju metu nėra buvę konfliktų tautiniu pagrindu. Man susidaro įspūdis, kad kažkas tyčia kiršina žmones Vilniaus krašte, toji įtampa tarp lietuvių ir lenkų - dirbtinė.“
Pasirodo, kad mokyklinių priemonių labdarą Mickūnų mokiniai gauna iš skirtingų šaltinių. Lenkai – iš Lenkijos mokyklų, lietuviai – iš Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“.
Jos pirmininkas Algimantas Masaitis pripažino, kad su buvusiu ilgamečiu Mickūnų vidurinės mokyklos direktoriumi jis normaliai bendraudavo, tikisi sutarti ir su nauja, laikinąja vadove.
„Tačiau turiu pripažinti, kad Vilniaus krašte lenkams geriau. Vaikai gauna ne tik kuprinių, bet ir džinsų, striukių iš Lenkijos. O mes tegauname tai, ką suaukoja užsienio lietuviai“, - pavydžiai apgailestavo A.Masaitis.
Vis tik nederėtų kaltinti Lenkijos, kad ji dosnesnė savo tautiečiams Lietuvoje, nei užsienio lietuviai saviškiams.
Slepia duomenis apie vietas darželiuose?
Švietimo ir mokslo ministerijos regioninių mokyklų skyriaus vedėjas Jonas Vasiliauskas teigė, jog Vilniaus krašte pagrindinis skaudulys – darželiai, o ne mokyklos.
„Ne tik Vilniaus rajone, bet ir pačioje sostinėje lenkiškuose darželiuose yra laisvų vietų, o lietuviški – sausakimši. Bet lenkų darželių vadovai Vilniaus krašte nenoriai įsileidžia lietuvių vaikus“, - sakė J.Vasiliauskas.
Vienas Riešės (Vilniaus r.) gyventojas paprašė priimti jo vaiką į lenkišką darželį. Direktorė iškėlė sąlygą, kad tėvas pasirašytų pasižadėjimą, jog vaikas bus vedamas į mokyklą su dėstomąja lenkų kalba.
Sudėtinga padėtis ir Mickūnų vaikų darželiuose. Jų yra du – nuo seno veikiantis lietuviškas ir prieš dvejus metus pastatytas lenkiškas.
Lietuvių darželį lanko apie 80 vaikų, dar 40 laukia eilėje. Lenkų darželyje, J.Vasiliausko duomenimis, laisvų vietų yra apsčiai, tačiau ikimokyklinės įstaigos vadovai apie tai nutyli. Kodėl?
Pasirodo, tokia taktika naudinga vietos lenkų politikams, siekiant išlaikyti savo pozicijas.
„Vilniaus rajone dalis gyventojų savo gyvenamąją vietą deklaruoja ir mieste, ir rajone. Priklausomai nuo registracijos, renkasi ir darželį. Lenkų politikai nesuinteresuoti, kad Vilniaus rajone prisiregistruotų daugiau lietuvių. Jie juk nebalsuotų už Lenkų rinkimų akcijos kandidatus.
Todėl lietuvių vaikai nenoriai įleidžiami į lenkų darželius rajone, siekiama, kad jų tėvai registruotųsi mieste, tokiu būdų išlaikomas stabilus lenkų politikų rinkėjas“, - tokią versiją pateikė buvęs Vilniaus apskrities viršininkas, Švietimo ir mokslo ministerijos regioninių mokyklų skyriaus vedėjas J.Vasiliauskas.
Ant sienos prirašė nešvankybių
Mickūnų seniūnė Renata Mickevič teigė pirmąkart išgirdusi gandus, esą ji pagrasinusi atleisti iš darbo seniūnijos darbuotojus, kurie leis savo vaikus į lietuviškas klases.
„Nesąmonė, juk dabar ne Stalino laikai. Jeigu taip būčiau padariusi, pasipiltų skundai. Lietuviai, rusai ir lenkai pas mus gražiai sugyvena“, - tvirtino seniūnė.
Vis tik R.Mickevič užsiminė, jog „prieš rugsėjo pirmąją panašių sujudimų visada būna“, bet nepaaiškino, ką turi galvoje.
Žurnalistams apsilankius Mickūnuose iš tiesų nesimatė jokių tautinės nesantaikos židinių. Lenkai čia nesavivaliauja, gatvių pavadinimai čia – tik lietuviški.
Kitaip yra Šalčininkų rajono Kalesninkų miestelyje. Lietuvių bendruomenė ne kartą piktinosi, skundėsi priešišku seniūnės Danutos Vilbik nusistatymu.
Lietuviškos Kalesninkų pagrindinės mokyklos direktorė Renata Aukščionienė sakė, jog po rugpjūčio 16-osios, kai Poznanėje (Lenkija) futbolo rungtynių metu pasirodė plakatas „Lietuviškas chame, klaupkis prieš lenkų poną“, ant lietuvių mokyklos Kalesninkuose sienos buvo kreida prirašyta įžeidžių žodžių.
