Galvosūkis vilniečiams: ne Šnipiškės, o Skansenas?

Tarp vilniečių užvirė diskusija – jeigu išsaugojome romantišką Belmonto pavadinimą, ar nereikėtų atgaivinti ir originalių Šnipiškių dalių vietovardžių – Skanseno ir Piromonto?

Skansene Kultūros paveldo departamentas užregistravęs 332 gyvenamuosius ir ūkinius pastatus, kiemo statinius.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Skansene Kultūros paveldo departamentas užregistravęs 332 gyvenamuosius ir ūkinius pastatus, kiemo statinius.<br>R.Danisevičiaus nuotr.

Arūnas Dumalakas

Sep 1, 2013, 11:47 AM, atnaujinta Mar 1, 2018, 3:20 PM

Žibalo į ugnį įpylė neseniai pasirodę žemėlapiai, kuriuose šalia Šnipiškių pavadinimo šviečia ir Skanseno bei Piromonto vietovardžiai, rašo „Lietuvos rytas“.

Anot Kultūros paveldo departamento atstovės Ritos Kuncevičienės, Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba dar prieš 7 metus nutarė Vilniaus centrinę dalį, esančią Kultūros vertybių registre, išskaidyti į atskiras dalis.

Ištakos – Stokholme

Šnipiškės buvo išskaidytos į Skanseną ir Piromontą. Taip prasidėjo šių vietovardžių gaivinimas. Beveik ketverius metus buvo svarstomos šių urbanistinių vietovių teritorijų ribos ir vertingosios savybės.

Nustatyta, kad Skansenas užima beveik 8 hektarų, o Piromontas – daugiau kaip 1 hektaro teritoriją.

Skanseno pavadinimas kilo nuo etnografinio muziejaus po atviru dangumi Stokholme. Tai – Šnipiškių dalis, susiformavusi XIX amžiaus antroje pusėje–XX amžiaus pirmoje pusėje.

Išskirtinė gatvių struktūra

Skansene Kultūros paveldo departamentas užregistravęs 332 gyvenamuosius ir ūkinius pastatus, kiemo statinius, garažus S.Fino, Giedraičių, Šilutės, Krokuvos, Daugėliškio, Širvintų, Saracėnų ir Kalvarijų gatvėse.

Skansenui būdinga priemiesčio plano struktūra. Tai – stačiakampis pagrindinių gatvių tinklas su skersinėmis gatvelėmis, įvažiavimais į sklypus.

Viena vertybių – S.Fino ir Šilutės gatvių lauko akmenų grindinys. Deja, išlikusi tik jo dalis. Paveldosaugininkai atkreipė dėmesį ir į S.Fino gatvės apželdinimo didžialapėmis ir mažalapėmis liepomis pobūdį.

Piromonto pažiba – rūmai

Piromontas – tai dabartinė A.Juozapavičiaus gatvė. Šalia jos iškilusi ir didžiausia Piromonto vertybė Hilarijaus Raduškevičiaus rūmai, kuriuose įsikūrusi Lietuvos architektų sąjunga.

Nuo šios pilaitės kilo ir Piromonto pavadinimas.

Anot metraščių, šioje vietoje XVIII amžiuje buvo Vitebsko vaivados Piro statyti rūmų griuvėsiai. Jie buvo vadinami Piromontu.

Dabartinę neogotikinę pilaitę gydytojas H.Raduškevičius pasistatydino 1894–1897 metais. Užsakovas buvo įnoringas, tad inžinierius ir statybų planus teko keliskart keisti, kol pavyko harmonizuoti eklektišką rūmų vaizdą.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.