Medicinos studijos Lietuvoje labiausiai jau vilioja nebe libaniečius

Globalizacija ir naujosios technologijos iš esmės keičia aukštojo mokslo situaciją. Prognozuojama, kad iki 2020 metų tarptautinis studentų judumas išaugs iki 7 mln., o studentų skaičius pasaulyje per du dešimtmečius padidės keturis kartus nuo 99 iki 414 mln. Apie tokius iššūkius, su kuriais susidurs Europa, ketvirtadienį diskutavo Europos Komisijos (EK) komisarė, atsakinga už jaunimą, švietimą, kultūrą ir daugiakalbystę, Androulla Vassiliou ir Lietuvos švietimo ministras Dainius Pavalkis.

Daugiau nuotraukų (1)

Vytautas Valentinavičius

Sep 5, 2013, 1:11 PM, atnaujinta Mar 1, 2018, 1:23 PM

Komisarė pastebėjo, kad augančios ekonomikos šalyse stiprėja vidurinioji klasė: jos atstovai supranta žinių svarbą ir vis dažniau siekia išsilavinimo ne tik gimtosiose, bet ir užsienio šalyse: „Stiprėjantis aukštojo mokslo tarptautiškumas lemia, kad vadinamųjų pasaulio piliečių skaičius nuolat auga.“

EK duomenimis, tarptautinis Europos aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimas pastaraisiais metais labai sustiprėjo – tai įrodo rekordiškai didelis jų dalyvavimas Europos Sąjungos (ES) ir nacionalinėse akademinio bendradarbiavimo programose.

Keičiasi stojančiųjų į šalies medicinos studijas geografija. Anksčiau šias studijas rinkdavosi jaunuoliai iš Libano, Pakistano ar Indijos, o dabar medicina labiausiai vilioja vokiečius, ispanus, švedus, teigė švietimo ir mokslo ministras D.Pavalkis.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje per paskutinius 10 metų studentų skaičius išaugo keturis kartus. Į Lietuvą kasmet atvažiuojančiųjų pagal įvairias mainų programas didėja.

Pasak ministro, šiemet stojančiųjų į aukštąsias mokyklas geografija pasikeitė.

„Erasmus“ programa paskatino judumą

Komisarės įsitikinimu, nuo 1987 m. veikianti „Erasmus“ mainų programa davė stiprų impulsą skatinant studentų ir dėstytojų judumą: per šį laiką programoje dalyvavo beveik 3 mln. studentų, daugiau nei 300 tūkst. dėstytojų ir kitų mokslo darbuotojų.

D.Pavalkio įsitikinimu, nors Lietuvoje buvo jaučiamas didelis studentų judumas iš trečiųjų šalių, šįmet Lietuvoje pastebimas studentų iš Švedijos, Suomijos, Izraelio ir kitų šalių pagausėjimas.

A.Vassiliou paskelbė, kad „Erasmus“ pakeitė įprastą aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimo praktiką ir tapo svarbiausiu aukštojo mokslo sistemos tarptautiškumo katalizatoriumi. „Erasmus“ iškėlė glaudesnio bendradarbiavimo poreikį pasiremdama Bolonijos procesu ir jame įvardytais veiklos įrankiais.

Komisarės teigimu, programa norima gerinti aukštojo mokslo kokybę, geriau paruošti studentus gyvenimui ir darbui globalaus pasaulio sąlygomis. Aukštojo mokslo institucijos yra skatinamos vystyti įvairiapuses tarptautines strategijas, apimančias jų kompetencijos ir konkurencingumo didinimą.

Būtina didinti tarptautiškumą

Tarptautiškumas yra tik viena iš tokio proceso sudedamųjų dalių. Tarptautiškumo strategijos taip pat turi apimti tarptautinių mokymo programų ir mokymo procesų skatinimą ir pasiūlyti tarptautinio išsilavinimo galimybes ir tiems studentams, kurie pasirenka studijas savo šalyje.

„Glaudesnio bendradarbiavimo ir strateginės partnerystės poreikis, apimantis ES nares ir valstybes, esančias už jos ribų, turi būti vertinamas kaip itin svarbus klausimas, atsižvelgiant į visame pasaulyje vykstančius pokyčius“, – kalbėjo ji.

Komisarės įsitikinimu, jei Europa nori išlikti vertinama kaip patrauklus regionas aukštojo mokslo siekiantiems studentams, vertingas partneris akademiniam bendradarbiavimui, ji turi stiprinti savo pastangas keliant aukštojo mokslo kokybę, praturtinti universitetus kultūrine ir lingvistine įvairove ir taip didinti savo konkurencingumą pasaulinėje aukštojo mokslo rinkoje.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.