Tai nėra įprasta mugė, kur ant prekystalių pardavinėjamos rudens gėrybės, tautodailininkų dirbiniai ar masinės gamybos menkniekiai. Tai — Kauno rajono žemdirbių, ūkininkų, verslininkų, bendruomenių atstovų ir visų gyventojų susibūrimas, kurio metu daug bendraujama, šokama, dainuojama, vaišinamasi skanėstais, demonstruojami šiųmečio derliaus pasiekimai.
Per šventę taip pat pagerbiami šauniausi pakaunės ūkininkai.
„Visos 25 Kauno rajono seniūnijos šventės metu stengiasi kuo išradingiau pristatyti šių metų derlių ir savo krašto privalumus. Kiekviena seniūnija tarsi sukūrė mažą kaimą, į kurį užėjus laukia daugybė staigmenų, vaišių ir linksmybių“, — sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, kuris aplankė kiekviną šventės kaimelį.
Atskirose seniūnijose galima paragauti kaimiškų sūrių, naminės duonos, medaus, skilandžių, dešrų, žuvies ir net sraigių. Šventės dalyviai kviečiami pasigrožėti amatininkų ir tautodailininkų dirbiniais, išmoningai sukurtomis rudeninėmis puokštėmis, šiaudiniais ožiais, vištomis, arkliais, įvairiomis kitomis kompozicijomis.
Kalbinti Kauno rajono ūkininkai teigė, jog vasara jiems buvo darbinga, o rudens pradžioje, nudirbus didžiuosius darbus, galima atsikvėpti, pabendrauti ir drauge su visais pasigirti tuo, ką pavyko užauginti.
Šventės metu scenoje vyko koncertas, kuriame koncertavo liaudies muzikos kolektyvai, grupė „Kitava“, atlikėjas Merūnas Vitulskis.
Rudens sambarių pavadinimas mena senas baltiškas tradicijas, kai rugsėjo pabaigoje, per rudens lygiadienį, mūsų protėviai džiaugėsi derliumi, vaišinosi alumi, taip garbindami Alutinį, o kitai dievybei — Žemininkui aukojo gyvulių. Vėlesniais laikais gyvąsias aukas pakeitė šiaudinio ožio deginimas, o gerokai pakitę sambarių papročiai persikėlė į Šv.Mato dieną.
Pakaunės ūkininkai dėl praktinių sumetimų lygiadienį nutarė švęsti šiek tiek anksčiau, kai lietus dar ne taip merkia ir galima pasidžiaugti geru oru.
