Šią vasarą Šančių gyventojai panoro išsiskirti iš kitų miesto rajonų. Todėl bendruomenė sumanė, kad seniūnijai reikia turėti savo išskirtinį logotipą ir vėliavą.
Seniūnas Ričardas Rusteika pasakojo, kad, pasišovus įgyvendinti šią idėją, kreipėsi į profesionalų dailininką ir heraldikos žinovą Rolandą Rimkūną.
„Dailininkas pasiūlė kelis su Šančių istorija susijusius logotipų variantus.
Gyventojai pasirinko jiems labiausiai patikusį. Tapome pirmąja seniūnija, kuriai emblemą sukūrė heraldikos žinovas“, – sakė seniūnas.
Simbolinio logotipo autorius R.Rimkūnas pasakojo, kad besidomėdamas Šančių istorija sužinojo, jog remiantis rašytiniais šaltiniais pirmą kartą Šančių pavadinimas paminėtas XVII – XVIII amžių kariniuose žemėlapiuose. Taip pavadintas plotas aukščiau Nemuno intako Girstupio.
„Manoma, kad tai buvusių sukastų ir neišlikusių lauko įtvirtinimų vieta. Tokie įtvirtinimai buvo vadinami šancais, nuo vokiško žodžio Schance – lauko įtvirtinimas, apkasas“, – pasakojo dailininkas.
Jo sukurtoje emblemoje vaizduojamas raudonų plytų mūro statinys, primenantis karinius įtvirtinimus. Mūro širdyje – baltas langas – durys – vartai, kurių ertmėje sukryžiuotos dvi raudonos patrankos. Patrankų viršuje ir apačioje po raudoną aštuonkampę žvaigždę. Raudono mūro papėdėje užrašas „Šančiai“.
„Raudonas mūras simbolizuoja Šančių pavadinimo kilmę, taip pat išlikusiuose kariniuose pastatuose taikiam gyvenimui atnaujinamus namus. Dvi sukryžiuotos patrankos simbolizuoja karinių įvykių turtingą vietos istoriją ir vietos žmonių kovas už tėvynės laisvę bei nepriklausomybę“, – savo idėją dėstė R.Rimkūnas.
Dvi aštuonkampės žvaigždės, pasak dailininko, įprasmina vietos praeitį ir ateitį, simbolizuoja ir viltį, taip pat pažymi Aukštuosius ir Žemuosius Šančius.
Šančių gyventojai sakė emblema esantys labai patenkinti.
„Mes, Šančių gyventojai, visada jautėmės išskirtiniai savo istorija. Nuo šiol išsiskirsime iš kitų ir ją įprasminusiu ženklu“, – teigė šio mikrorajono senbuvis Vytautas Urbonas.
