Antrame etape komisija per pokalbį tikrina pretendentų motyvaciją, jo pasirengimą, kompetenciją, vertybines nuostatas, ugdymo įstaigos perspektyvos matymą ir pan. Mokyklos vadovu gali būti išrenkamas nebūtinai pirmame etape aukščiausiais kvalifikaciniais balais įvertintas pretendentas, svarbu, kiek pretendentas atitinka konkrečios mokyklos bendruomenės lūkesčius.
Pasak Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininko Audriaus Murausko, pastaruoju metu jaučiamos šios tvarkos keitimo tendencijos. Ko gero, politinės partijos daro spaudimą Švietimo ir mokslo ministerijai, siekiama grąžinti anksčiau galiojusią tvarką, kai skiriant ugdymo įstaigų vadovus įtaką darydavo savivaldybių tarybų valdančiosios partijos. Tokiu būdu jais tapdavo arba valdančiąsias koalicijas sudariusių partijų nariai, arba jiems artimi žmonės.
– Kaip vertinate iki šiol galiojančią tvarką, kai į ugdymo įstaigų vadovų skyrimą įtraukiama ir mokyklų bendruomenė?
– Kai bendruomenė įsitraukia į švietimo įstaigos vadovo rinkimo procesus, ji savaime tampa atsakinga, prisiimama atsakomybę už mokyklos valdymą. Politinės partijos savo programose deklaruoja bendruomenių stiprinimą, tad matau puikią galimybę bendruomenei realiai stiprėti per bendrą veiklą.
Aktyviai dalyvavome dabar galiojančią vadovų rinkimo tvarką patvirtinusios darbo grupės veikloje, tiesa, likome šiek tiek nepatenkinti, kad mokyklos bendruomenei skiriama tik 40 proc. balsų. Mes siekiame, kad ji turėtų lemiamą balsą. Aišku, taip pat labai svarbi ir Švietimo ministerijos bei steigėjo nuomonė, tačiau sprendimą, mūsų manymu, turėtų priimti mokiniai, mokytojai bei tėvai. Todėl negalime leisti šios tvarkos atšaukti, turime ją tik tobulinti, vis daugiau galių suteikdami mokyklų bendruomenėms.
– Minėjote, kad šiuo metu vyksta užkulisiniai pasirengimai keisti galiojančią tvarką. Kokia numatomos reformos esmė?
– Švietimo ir mokslo ministerijos organizuotoje konferencijoje išgirdome, kad šią tvarką ketinama panaikinti ir grįžti prie anksčiau galiojusios ar dar kitokios tvarkos, pagal kurią konkurso sąlygos naujai renkamiems ugdymo įstaigų vadovams būtų supaprastintos ir mažiau skaidrios. Kokia ji bus, mūsų dar niekas neinformavo, tik iš sklandančių nuogirdų matau, kad iš komisijos, balsuojančios už pretendentus, ketinama pašalinti mokinius, supaprastinti kvalifikacijos tikrinimą apsiribojant tik simboliniu testu. Kiek balsų žadama palikti mokyklos bendruomenei – taip pat dar nežinome.
Visa tai – tik nuogirdos, Lietuvos tėvų forumo atstovų į darbo grupę ministerijos atstovai neįsileidžia. Laišku kreipiausi į Švietimo ir mokslo ministrą bei viceministrus, prašiau supažindinti su darbo grupės veiklos rezultatais, taip pat prašiau, kad pateiktų galimų pakeitimų argumentus, jog mes galėtume su jais susipažinti ir teikti mokyklų bendruomenei priimtinus pasiūlymus.
– Ar galima sakyti, kad įsigaliojus naujai ugdymo įstaigų vadovų skyrimo tvarkai bus sudarytos galimybės politinėms partijoms lengvai skirti sau palankius asmenis?
– Atsisakant kvalifikacijos patikrinimo ar ją supaprastinant, didėja rizika, kad vadovauti mokykloms ateis nekompetentingi žmonės. Bet kokia organizacija valdant nekompetentingam vadovui yra pasmerkta žlugti. Žmogų priimant į darbą pirmiausia įvertinama jo kompetencija atlikti darbą, numatytą jo pareigoms, taip pat svarbios asmeninės jo savybės – vertybės, charizma, gebėjimas telkti komandą bendrai sutartam tikslui siekti ir pan.
Iki dabar egzistuojančios ugdymo įstaigų vadovų rinkimo tvarkos, vadovų rinkimas buvo tik imitacinis. Jau iš anksto neoficialiai buvo žinoma, kuris pretendentas laimės. Savivaldybėse, kurios yra mokyklų steigėjos, būdavo sudaromos tokios sudėties komisijos, kad direktoriais patvirtintų „reikiamus“ žmones. Apie pretendentų kompetencijos patikrinimą nebūdavo net kalbos. Dėl to šiandien valstybinių mokyklų valdyme matome tiek daug neūkiškumo, neryžtingumo, pataikavimo, stagnacijos.
Todėl turime užduoti sau klausimą – kam turi būti atskaitingi mokyklų vadovai ir kieno interesams atstovauti? Ar juos išrinkusių bendruomenių, ar politinių partijų?
– Kokios politinės partijos daro spaudimą Švietimo ir mokslo ministerijai ir siekia, kad būtų pakeista mokyklų vadovų skyrimo tvarka?
– Konkrečių tai patvirtinančių faktų neturiu, tačiau veiksnių visuma leidžia manyti, kad spaudimas vis dėlto vyksta. Pats asmeniškai esu sulaukęs kelių skambučių telefonu, bandyta įnešti tam tikros sumaišties, stengtasi, kad suabejočiau dabar sėkmingai ugdymo įstaigų vadovus atrenkančia tvarka. Tačiau man išdėsčius savo argumentus, šie skambučiai baigėsi.
Manau, kad esamos tvarkos pakeitimu suinteresuota ne viena, bet kelios pagrindinės politinės jėgos, kurių atstovai užima svarbų vaidmenį savivaldybių tarybose. Siekdami išlaikyti esamą įtaką ir ją sustiprinti politikai tokiu būdu siekia kontroliuoti, kad savivaldybėms pavaldžių ugdymo įstaigų vadovų skyrimas priklausytų nuo valdančiųjų koalicijų, o ne nuo bendruomenės valios.
