Malgožatai Runevič-Vardyn ir Lukaszui Wardyn atstovaujantis advokatas Justas Sankaitis ketvirtadienį Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą kreiptis į KT dėl 1991 metais priimto Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“.
Advokato teigimu, KT turėtų pasisakyti, ar teisę į vardą ir pavardę gali reglamentuoti ne įstatymas, o poįstatyminis aktas.
M.Runevič-Vardyn siekia, kad jos vardas ir pavardė gimimo bei santuokos liudijimuose būtų pakeisti į Malgorzata Runiewicz-Wardyn. Tačiau Lietuvos institucijos tai daryti atsisako.
Advokato teigimu, dėl skirtingų su vyru pavardžių šeima patiria sunkumų keliaudama, jai esą reikia papildomai išversti dokumentus, kad būtų įrodytas vyro, žmonos ir sūnaus šeiminiai ryšiai. Be to, anot advokato, skirtingos pavardės kliudo sutuoktinių mokslinei veiklai, drauge dirbdami jie neidentifikuojami kaip šeima.
J.Sankaitis teismui pateikė duomenis iš Gyventojų registro, kad Lietuvoje yra registruoti du žmonės vardu Malgorzata.
„Valstybinė kalba nesumenktų ir nesuprastėtų, jeigu vietoj dabar esančių dviejų Malgorzatų atsirastų trys“, - teigė advokatas.
Jis pareiškė, kad Malgožata nėra lietuviškas vardas, jeigu norima laikytis lietuvių kalbos reikalavimų reikėtų jį keisti į Margaritą.
Apeliacinį skundą J.Sankaitis grindė ir teisingumo ministro patvirtintomis taisyklėmis „Dėl asmens vardo, pavardės, tautybės pasikeitimo“. Jose nurodyta, kad keisti pavardę leidžiama, jeigu ji žemina asmens orumą ar yra nepatogi vartoti, jeigu norima turėti bendrą su sutuoktiniu pavardę, norima turėti tėvų, senelių, prosenelių ar kitų protėvių pavardę.
„Sulietuvinta pavardė žeidžia jos (M.Runevič-Vardyn) orumą“, - tvirtino Belgijoje gyvenančių sutuoktinių atstovas.
Tuo metu Teisingumo ministerijos atstovas Ramūnas Valatka teisme kalbėjo, kad rašant mokslinius darbus šeiminė padėtis nėra svarbi. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad lietuviškos vyrų, moterų ir vaikų pavardės skiriasi, todėl pagal pareiškėjų logiką jie irgi turėtų turėti sunkumų keliaudami.
„Gali kilti precedentas, kai bus reikalaujama, jog teismas pakeistų žmonos pavardę į vyro“, - sakė jis.
Vilniaus apygardos teismas sprendimą dėl kreipimosi į KT paskelbs spalio 9 dieną. Jeigu būtų atsisakyta kreiptis į KT, teismas gali paskelbti sprendimą dėl viso apeliacinio skundo.
M.Runevič-Vardyn ir L.Wardyn Vilniaus apygardos teismui yra apskundę 2011 metų rugpjūčio 18 dienos Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės sprendimą, kuriuo konstatuota, kad Civilinės metrikacijos skyrius pagrįstai atsisakė lenkų kilmės Lietuvos pilietės vardą ir pavardę rašyti pagal lenkų, o ne lietuvių kalbos taisykles.
Šis sprendimas priimtas po Europos Sąjungos (ES) Teisingumo teismo išaiškinimo, kad Lietuvoje galiojanti tvarka, numatanti pavardžių rašybą tik lietuviškais rašmenimis, neprieštarauja ES teisei.
M.Runevič-Vardyn prašė, kad jos vardas ir pavardė gimimo bei santuokos liudijimuose būtų pakeisti į Malgorzata Runiewicz-Wardyn. Tačiau Lietuvos institucijos tai daryti atsisakė.
Vilniaus teismas priimdamas savo sprendimą rėmėsi Konstitucija ir kitais įstatymais, kuriuose teigiama, kad valstybinė kalba Lietuvoje yra lietuvių, o įvairūs civilinės būklės aktai rašomi, keičiami, registruojami lietuvių kalba.
Teismas minėjo ir Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriame pabrėžiama, kad Lietuvoje yra šimtai tautybių ir jei būtų leista jų visų atstovams vardus ir pavardes dokumentuose rašyti savo tautinės mažumos kalba, tai galėtų pažeisti tvarką valstybėje.
Be to, 2011 metų gegužę Liuksemburge įsikūręs ES teismas nenustatė tiesioginio pažeidimo dėl Lietuvoje galiojančios tvarkos, kuri reikalauja vardus ir pavardes dokumentuose rašyti tik lietuviškais rašmenimis, tačiau užsiminė, kad nacionaliniam teismui užfiksavus „rimtus nepatogumus“ draudimas po santuokos įrašyti originalią nelietuvišką pavardę gali būti įvertintas kaip ES pripažintų laisvių ribojimas.
Bylos duomenimis, šiuo metu su sutuoktiniu Lenkijos piliečiu M.Runevič-Vardyn gyvena Belgijoje. Moteris teigia dėl skirtingos pavardės susidurianti su dideliais sunkumais privačiame bei profesiniame gyvenime.
