Tokie dešiniųjų užmojai labai primena kerštą Konstituciniam teismui, kuris pripažino, kad Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, per ekonominę krizę neproporcingai mažindama valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimus, iš dalies pažeidė Konstituciją.
Apie tai „Lietuvos rytas” kalbėjosi su Konstitucijos pataisą parengti apsiėmusiu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotoju konservatoriumi Stasiu Šedbaru.
– Jokiu būdu nekalbame apie KT galių mažinimą. Diskutuojame tik apie konstitucinę normą, kuri apibrėžtų valstybės tarnybos finansavimą.
Valstybės tarnyba – tai darbas visuomenei, apmokamas iš biudžeto lėšų. Konstitucijoje nieko apie tai nėra pasakyta, tik 33 straipsnyje teigiama, kad piliečiai turi teisę lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą.
Gal būtų galima Konstitucijoje apibrėžti ir kaip išlaikoma valstybės tarnyba? Seimui pagal KT sprendimą ėmus didinti kai kurių valstybės tarnautojų ir teisėjų algas, ne tik opozicijos, bet ir daugumos atstovai svarstė, kad reikėtų numatyti, kaip krizės sąlygomis būtų galima reguliuoti išlaidas atlyginimams.
– Kodėl dėl to būtinai reikia keisti Konstituciją?
– Tokia pataisa būtina, nes jei sprendimai dėl algų būtų priimami remiantis įstatymu, KT vėl galėtų pripažinti tokią teisės normą prieštaraujančia Konstitucijai.
Tiesiog būtų galima apibrėžti, kad valstybės tarnybos apmokėjimą nustato Seimas pagal biudžeto galimybes.
Nepamirškime, kad KT tik aiškina Konstituciją. Jei mums nepatinka aiškinimas, turime keisti pačią Konstituciją, nes teismas nurodo, tik kas joje parašyta.
– Vis dėlto A.Kubilius neslėpė neigiamo požiūrio ne į pačią Konstituciją, o į KT išaiškinimą dėl algų valstybės tarnautojams ir teisėjams mažinimo.
– Pirmiausia būtų galima pasiginčyti, valdžia ar opozicija labiau nepatenkinta šiuo KT sprendimu. Dabar valdantieji sprendžia, ką daryti. Pats premjeras Algirdas Butkevičius nesidžiaugia šia našta.
Teko kalbėtis su Lietuvoje viešėjusiais Vokietijos parlamentarais, kurie buvo susipažinę su mūsų KT nutarimu dėl valstybės tarnautojų algų. Jie sakė, kad irgi būtų labiau mažinę atlyginimus daugiau uždirbantiems, jei krizė būtų privertusi ir Vokietiją juos apkarpyti.
Bet KT nutarimas priimtas, ir kai įsigilini į teismo argumentus, supranti, kad jo logika remiasi mūsų Konstitucija.
– Kaip vertinate kaltinimus, kad KT teisėjai įsivėlė į interesų konfliktą, nes sprendė ir savo algų sumažinimo problemą?
– Girdėjau svarstymų, kad nekorektiška teisėjams spręsti bylą, kuri susijusi ir su jų pačių algomis. Bet ką daryti, kai nėra nieko kito, kas galėtų imtis šio darbo? Be to, KT negalėjo paskelbti, kad jo nutarimas taikomas visiems valstybės tarnautojams, išskyrus šio teismo teisėjus.
Žinoma, gal KT teisėjams pristigo socialinio jautrumo. Vargu ar vos 1000 litų gaunantys žmonės supras, kad jiems per krizę algas derėjo mažinti tokia pat proporcija kaip ir daug uždirbantiems.
Dabar nuo spalio 1-osios atlyginimai didės tarnautojams, uždirbantiems nuo 4–5 tūkst. litų per mėnesį, tam dar surasta lėšų. Bet KT sprendimas neliečia mažesnes algas gaunančių žmonių. O ką daryti su pensininkais, kurių pensijoms atkurti reikia dar daugiau pinigų?
Todėl gal socialiai teisingesnė būtų buvusi bendresnio pobūdžio KT formuluotė, kad būtina pagal valstybės galimybes kuo greičiau atkurti visas sumažintas algas ir pensijas.
KT remiasi autoriteto jėga. Man, buvusiam šio teismo teisėjui, labai nesinorėtų, kad dėl socialinės jautros stygiaus priimant kai kuriuos sprendimus nukentėtų KT autoritetas.
Kai dirbau KT, stengėmės labai atsargiai aiškinti Konstituciją.
Dabar ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių konstituciniai teismai laisviau interpretuoja konstitucines normas, kartais parodo, kad yra protingesni už parlamentą. Galima remtis Konstitucijos dvasia, bet neaišku, kokios ji spalvos – liberalios, konservatyvios ar socialdemokratinės.
– Bet ar ne Seimo nariai dažniausiai ir verčia KT imtis socialinio pobūdžio reikalų, dėl kurių patys nesugeba sutarti?
– Taip ir yra. Juk dėl tarnautojų algų į KT kreipėsi tuometė opozicija, o perėmusi valdžią pati užlipo ant savo numesto grėblio.
Opozicijos politikų dažnas bėgiojimas į KT bandant įrodyti, kad valdantieji kažką ne taip daro, iš tiesų verčia teismą kištis į klausimus, kurie kelia politinių ginčų.
