Penktadienį Londono Vestminsterio magistratūros teisme tęsėsi buvusių „Snoro“ banko savininkų ekstradicijos bylos svarstymas.
38-erių Rusijos pilietis Vladimiras Antonovas ir 55-erių Lietuvos pilietis Raimondas Baranauskas neigia pasisavinę iš „Snoro“ per 1,7 mlrd. litų. Abejų kaltinamųjų teisininkai penktadienį įrodinėjo, jog jų klientai yra plataus politinio sąmokslo Lietuvoje aukomis.
Bijo, kad teismai bus šališki
Abu eksbankininkai atmeta Lietuvos generalinės prokuratūros reikalavimą stoti prieš teismą Vilniuje. Nuo 2011 lapkričio Lietuva yra išdavusi tris Europos Arešto Orderius (EAO) dėl buvusių bankininkų suėmimo. Kiekvienam pateikti 5 kaltinimai sukčiavimu ir vagystėmis, o R.Baranauskui dar inkriminuojamas dokumentų klastojimas.
Pirmąją proceso Londone dieną - ketvirtadienį - teisėjas Johnas Zani iš Lietuvos valstybės interesams atstovaujančio Johno Hardy išgirdo, kad ši byla yra klasikinis „kolosalaus“ finansinio sukčiavimo pavyzdys.
Anot J.Hardy, nuo 2008-ųjų rugpjūčio iki 2001-ųjų birželio pagrindinis „Snoro“ savininkas V.Antonovas ir R.Baranauskas atliko 33 itin stambaus masto tarptautinius banko pavedimus, apvogdami banką ir tokiu būdu privesdami jį prie bankroto.
Savo ruožtu, ir ketvirtadienį, ir penktadienį bankininkus ginantys advokatai Jamesas Lewisas ir Johnas Jonesas tikino, kad jokios banko aktyvų vagystės iš viso nebuvę. Multimilijoninės lėšos esą tiesiog judėjo iš vienos „Snoro“ sąskaitos užsienyje į kitą, o ne į V.Antonovo ar R.Baranausko asmenines sąskaitas.
Jų teigimu, byla yra politinė vendeta prieš bankrutavusio banko vadovus. Esą Lietuvos aukščiausi politiniai veikėjai jaučia „negatyvius sentimentus“ Rusijai.
Jaučia prezidentės rūstybę
Tačiau pagrindinis susidorojimo su V.Antonovu motyvas yra net jo tautybė, o jo sprendimas 2009-aisiais pirkti 34 procentų „Lietuvos ryto“ leidybinės grupės akcijų paketą.
Tiek Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, tiek nuo 2008-ųjų šalį valdžiusi konservatorių koalicinė centro-dešinės vyriausybė esą negalėjo atleisti „Snoro“ savininkui rusui už kritiškus „Lietuvos ryto“ straipsnius.
Penktadienio posėdyje V.Antonovo advokatas J.Lewisas teisėją J.Zani mėgino įtikinti, kad D.Grybauskaitė visomis sau prieinamomis priemonėmis vykdė „Snoro“ žlugdymo operaciją.
Ji Lietuvos centrinio banko vadovu paskyrė jauną, vos 37-erių metų Vitą Vasiliauską, kuris net nebuvo bankininkas, užtat buvo prezidentės rinkimų kampanijos štabo vadu, pasakojo J.Lewisas. Šis lojalus prezidentei asmuo esą sukūrė Lietuvos banke specialią grupę „Snoro“ bankui sužlugdyti.
Anot britų advokato, D.Grybauskaitė lygiai taip pat Lietuvos generalinės prokuratūros vadovu paskyrė sau lojalų Darių Valį. Ji užblokavusi kelių nepriklausomų asmenų virtimą teisėjais.
„Prezidentė tiesiogiai yra prikišusi rankas prie šios bylos“,- kategoriškai teigė J.Lewisas.
Jo nuomone, ši ekstradicijos byla yra tokia politizuota, kad jei „Snoro“ eksavininkai ją laimėtų, politinė D.Grybauskaitės karjera patirtų skaudų smūgį.
Būtent todėl galimybės, kad Lietuvos teismas bus nešališkas bei teisingas V.Antonovo ir R.Baranausko byloje yra labai menkos. Todėl, pasak J.Lewiso, teisėjas J.Zani turėtų atmesti Lietuvos EAO, reikalaujančius išsiųsti rusą ir lietuvį į Vilnių.
Teisme - nauji liudytojai
V.Antonovo gynėjai rėmėsi nauju, šios savaitės pradžioje gautu raštišku pareiškimu, kurį Londono teismui atsiuntė Kazimieras Ramonas, buvęs ilgametis Lietuvos Banko Kredito įstaigų priežiūros departamento direktorius.
Pareiškimo pradžioje K.Ramonas pripažįsta, kad dalyvavo R.Baranausko sūnaus vestuvėse, bet tikina niekada nebuvęs lietuvio bankininko draugu, o V.Antonovo iš viso asmeniškai nepažinojęs. „Turiu įtarimų, kad buvo priimtas politinis sprendimas uždaryti „Snorą“. Noro išsaugoti tą banką nebuvo“, - K.Ramono pareiškimo ištrauką citavo J.Lewisas.
Teisėjas J.Zani buvo informuotas, kad asmeniškai K.Ramonas į Londoną atvykti negali, nes prieš jį Lietuvos Generalinė prokuratūra yra pradėjusi baudžiamąją bylą dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi.
Kritikuodamas Lietuvos teismų šališkumą ir politinę priklausomybę nuo valstybės prezidentės, J.Lewisas teisėjui J.Zani pasakojo, kad V.Antonovas anaiptol nėra vienintelis svarbias pareigas užimantis rusas, kurį neva persekioja Lietuvos teismai. Kita auka yra Viktoras Uspaskichas, Darbo/Leiboristų partijos vadovas.
Penktadienį pirmąkart kalbėjęs R. Baranausko pagrindinis advokatas J.Jonesas, patvirtino lietuvio eks-bankininko pagrindinį gynybinį argumentą - „Snoro“ sužlugdymas buvęs politinis kerštas už „Lietuvos ryto“ akcijų įsigijimą.
„Lietuvoje ši byla yra labai kontroversiška ir giliai politizuota. Rizika, kad į teismo nešališkumą kišis ir politikai, yra didžiulė“,- teigė J.Jonesas.
Penktadienį Londone teisme parodymus davė ir pirmoji gynybos liudininkė - buvusi „Snoro“ banko teisės skyriaus vadovė Aušra Ižickienė. Ji teigė, kad iki pat 2011-ųjų lapkričio vidurio bankas neturėjęs jokių didelių finansinių problemų, dėl kurių jam būtų grėsęs bankrotas.
Jau žinoma, kad Londono teisme spalio 7-ąją parodymus duos buvęs „Lietuvos ryto“ vyriausio redaktoriaus pavaduotojas Rimvydas Valatka, o spalio 14-ąją - laikinasis „Snoro“ administratorius Simonas Freakley.
Savo verdiktą teisėjas J.Zani skelbs spalio pabaigoje.
