Tiesa, algos švietimo, kultūros sferos darbuotojams ir policijos pareigūnams kitais metais greičiausiai irgi didės. Tačiau palyginus algų fondus šioms sritims ir valdininkams, galima daryti išvadas, kad pirmiesiems nubyrės tik trupiniai.
Pavyzdžiui, Vidaus reikalų ministerijos kuruojamoje srityje, į kurią patenka ugniagesiai, pasieniečiai ir kitos svarbios tarnybos, algų biudžetas kitais metais didės nuo 344 iki 347,5 mln. litų. Palyginkite – faktiškai tiek pat algų fondas padidės Ūkio ministerijoje. Šiais metais tam buvo skirta 34,5, o kitais metais – 37,8 mln. litų. Skirtumas tik tas, kad Ūkio ministerijos valdininkų algų fondas augs apie 10 proc., o visos vidaus reikalų sistemos – vos apie 1 procentą.
Atskirą biudžetą turinčiame Policijos departamente algų fondas padidės taip pat simboliškai: nuo 415,4 iki 427,4 mln. litų.
Policijos atstovai tvirtina, kad tokia situacija jų netenkina.
„Valdžios duoti pažadai dėl algų didinimo nevykdomi. Jeigu biudžeto projektas nepasikeis, pareigūnai vėl bus verčiami streikuoti“, – portalui lrytas.lt tvirtino Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo vadovas Vladimiras Banelis. Anot jo, Finansų ministerijos suplanuotas atlyginimų didinimas policijai yra nepakankamas.
Finansų ministras Rimantas Šadžius pirmadienį pavakare pripažino, kad pažadai policijai nebus iki galo ištesėti dėl lėšų trūkumo. Esą metų pradžioje, kai buvo žadama algas pareigūnams padidinti daugiau, dar nebuvo aišku, kad reikės didinti algas ir valdininkams.
Panašios tendencijos kitais metais laukia ir kitų socialiai jautrių sričių. Kultūros ministerijos sektoriuje atlyginimų fondai didės nuo 80 iki 82,8 mln. litų, Švietimo ir mokslo ministerijos srityje algų biudžetas padidintas nuo 269,5 iki 281,5 mln. litų.
Lietuvos prezidentu tapti norintis kultūros ministras "darbietis" Šarūnas Birutis, pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo, kuriame buvo svarstomas kitų metų valstybės biudžeto projektas, leido suprasti, kad skaičiuose nesigaudo. Žurnalistų paklaustas, kiek kitais metais didės kultūros sferos darbuotojų algos, ministras pripažino to nežinantis.
Tuo tarpu daugelyje kitų ministerijų, Seime, Vyriausybės kanceliarijoje ir Prezidentūroje algų fondai pūsis įspūdingiau. Seime algų biudžetas padidės nuo 49 iki 55,5 mln. litų, Vyriausybės kanceliarijoje – nuo 11 iki 13,5 mln. litų, Prezidentūroje – nuo 6,8 iki 8,1 mln. litų.
Taip atsitiks todėl, kad Seimas, vykdydamas Konstitucinio Teismo nurodymą, kitais metais iš dalies atstatys prieš krizę sumažintas valdininkų algas. Kitų metų biudžete tam papildomai reikės kiek daugiau nei 200 mln. litų.
Pakeitus įstatymus į ikikrizinį lygį vėl bus sugrąžinti atlyginimų koeficientai ir priedai už kvalifikacines klases. Nuo to priklauso tik dalis algos. Per krizę sumažintas bazinis atlyginimo dydis, kuris svarbiausias gaunantiems mažiausias algas, kol kas nebus atstatytas ir sudarys 450 litų. Prieš krizę jis siekė 490 litų.
Kiek daugiau turėtų uždirbti ne tik valdininkai, bet ir viešojo sektoriaus darbuotojai, prokurorai, merai, ministrai, Seimo nariai. Teigiama, kad ministrų algos vidutiniškai padidės 2,2 tūkst. litų, o premjero – 2,5 tūkst. litų.
Paprastiems valdininkams algos kitais metais pakils taip pat tik simboliškai. Labiausiai džiaugtis turėtų tie, kurie ir dabar uždirba daugiausia.
Štai paprastas specialistas, šiuo metu uždirbantis 2 tūkst. 327 litus neatskaičius mokesčių, atstačius prieš krizę sumažintus priedus ir koeficientus, gaus vos 13 litų daugiau. Tuo tarpu aukščiausią kategoriją turintis viceministras, šiuo metu be priedų gaunantis 6 tūkst. 166 litų algą, uždirbs jau 8 tūkst. 775 litus.
