„Pirmiausia prokuratūra ir kitos institucijos turi atlikti darbą, ir tada jūs galėsite užduoti savo klausimą. Kol struktūros neatliko savo darbo, į Seimą šis klausimas nebus perduotas“, - ketvirtadienį L.Graužinienė sakė žurnalistams.
Jos tvirtinimu, Seimas negali vadovautis „Darbo kodekso koncepcija“, kai už pravaikštas žmogus atleidžiamas iš darbo.
„Tikrai siūlysiu Seimo nariams, teisininkams parengti pataisas, kad būtų vieną kartą ir visiems laikas sutvarkytas Seimo nario atšaukimo mechanizmas“, - teigė ji.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas parlamento vadovybei yra pateikęs savo išvadą dėl galimybės taikyti apkaltą šiuo metu tikriausiai užsienyje esančiai parlamentarei. Šioje išvadoje teigiama, kad yra pagrindas pradėti apkaltos procesą parlamente nuo balandžio Seimo posėdžių nelankančiai „Drąsos kelio“ partijos frakcijos seniūnei N.Venckienei.
Savo išvadą parlamento teisininkai grindžia Konstitucinio Teismo nutarimu dėl posėdžius be pateisinamos priežasties praleidusio buvusios kadencijos parlamentaro Lino Karaliaus. Sesijos metu Prietryčių Azijoje atostogavusį L.Karalių Konstitucinis Teismas 2010 metais pripažino šiurkščiai pažeidus Konstituciją bei sulaužius priesaiką. Jo mandatas Seime buvo panaikintas apkaltos tvarka.
„Toks Seimo nario elgesys, kai jis be ypač svarbios pateisinamos priežasties nedalyvauja Seimo posėdžiuose, vertintinas kaip Seimo nario-Tautos atstovo konstitucinės priedermės neatlikimas“, - rašoma teisininkų išvadoje.
Joje pažymima, kad L.Karalius sulaužęs priesaiką buvo pripažintas dėl penkių praleistų plenarinių bei dviejų komitetų posėdžių.
„Galima daryti išvadą, kad jei Seimo narys ilgą laiką nesilaiko pareigos dalyvauti Seimo darbe, ir tam nėra svarbių pateisinamų priežasčių, atsiranda pagrindas manyti, kad tokiais veiksmais (neveikimu) Seimo narys galėjo sulaužyti priesaiką ir šiurkščiai pažeisti Konstituciją“, - remdamasis KT išvada teigia Teisės departamentas.
„Apibendrinant galima teigti, kad Seimo nario konstitucinės priedermės dalyvauti Seimo posėdžiuose bei Seimo struktūrinių padalinių, kurių narys jis yra, posėdžiuose, nevykdymas sudaro pagrindo įtarti Seimo narį galimai sulaužius Seimo nario priesaiką bei šiurkščiai pažeidus Konstituciją ir pradėti tokiam Seimo nariui apkaltos procesą“, - rašoma Seimo teisininkų išvadoje.
Remdamasis šia išvada „darbietis“ V.Gedvilas ketino surengti Seimo frakcijų atstovų susitikimą ir pristatyti galimos apkaltos kelius. Tačiau ketvirtadienį jis atsistatydino iš pareigų, nauja parlamento vadove išrinkta L.Graužinienė.
Trečiadienį valdančiosios Darbo partijos įkūrėjas parlamentaras Viktoras Uspaskichas pareiškė nematąs pagrindo N.Venckienės apkaltai. Jis BNS sakė, Seimo pirmininkas turi užtikrinti, jog žmonių rinkti jų atstovai Seime būtų baudžiami tik rinkėjų valia, o ne apkaltos būdu.
Policija yra paskelbusi N.Venckienės paiešką, teisinės pagalbos prašymai išsiųsti į JAV. Žiniasklaidos pranešimais, N.Vencienė buvo pastebėta Čikagoje.
Šiaulių apygardos prokuratūra siekia N.Venckienę apklausti.
Prokurorai pernai spalį jai pateikė įtarimus pagal šešis Baudžiamojo kodekso straipsnius. Įtariama, kad N.Venckienė prieš dvejus metus Panevėžio miesto apylinkės teismo patalpose viešai užgauliai pažemino teismą, nevykdė 2011 metų gruodį priimto Kėdainių teismo sprendimo skubiai perduoti mergaitę motinai Laimutei Stankūnaitei, praėjusių metų gegužę trukdė antstolei vykdyti teismo sprendimą, piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis psichiškai gniuždydama vaiką ir panaudodama fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui, o perduodant vaiką jo motinai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
