Knygynuose dar nepasirodęs albumas jau kelia diskusijų, mat Bibliją čia perrašo Dievu tapęs garsus komiksų herojus Katinas (Le Chat). Jis žmonijai paliko vienuoliktą, svarbiausią, įsakymą – iš visko juoktis.
Dievui pasaulį pavyko sukurti per šešias dienas, o Ph.Geluckui prireikė daugiau nei pusės metų komiksui „Biblija pagal Katiną” („La Bible selon le Chat”) parašyti.
Žinomiausias šių dienų belgiškų komiksų kūrėjas pripažįsta ne kartą atsivertęs Šventąjį Raštą, kad galėtų savo kūriniui pasiskolinti reikiamų citatų, įvykių bei personažų.
Tad spalvingai iliustruotuose 196 puslapiuose vaizduojamas pasaulio sukūrimas, tvanas, Jėzaus gimimas ir kiti įvykiai. Tiesa, „Katino Biblijoje” krikščioniškosios tiesos interpretuojamos su riebia humoro, kartais laviruojančio ties padorumo riba, doze.
Pasaulio kūrėju tapęs personažas nevengia nusikeikti, išgerti, atsiduoti kitiems kūniškiems malonumams.
Dievo sugulove čia tampa mirtis, moterį Visagalis sukūręs tik indams plauti, o žmones iš rojaus jis išvarė tam, kad jam liktų kuo daugiau obuolių sidrui ir kalvadosui gaminti.
Į klausimą, ar galima juoktis iš visko, autorius „Lietuvos rytui” atsako nedvejodamas: „Taip, jei juokas nepiktas.”
– Prieš metus jūsų kolegos Prancūzijoje supykdė musulmonus, savaitraštyje „Charlie Hebdo” išspausdinę pranašo Mahometo karikatūras. Šįkart jūs ryžtatės išbandyti krikščionių toleranciją?
– Nemanau, kad šis komiksas sulauks labai daug pasipiktinimo. Elgiausi atsargiai, nepersistengiau, todėl didelio triukšmo neturėtų kilti. Belgai Katiną pažįsta jau 30 metų, ne vieną dešimtmetį įvairiems šalies dienraščiams piešiau įvairias jo istorijas.
Galiausiai apsisprendžiau mesti šį darbą ir atsidėti kitokiai kūrybai. Tada kilo mintis kasdien nupiešti po vieną Katino nuotykių epizodą ir platinti jį per išmaniuosius telefonus. Sugalvojau pajuokauti ir kasdien sukurti po paveikslėlį iš Biblijos.
Buvo smagu – vieną dieną išvis nieko nepiešiau. Juk pradžioje buvo tamsa! O vėliau leidau Katinui pasaulį kurti kaip tik jis nori.
Daliai belgų idėja jau žinoma ir skandalų neturėtų kilti. Bet tuos, kurie mano herojaus nepažinojo, naujasis albumas gali šokiruoti.
Tai sužinosime netrukus, nes komiksas pradedamas versti į anglų kalbą.
– Kolegų Prancūzijoje patirtis rodo, kad daugumą teisinių ginčų dėl įžeidžiamo turinio religinių karikatūrų ar komiksų kelia ne musulmonai, o katalikai. Esate pasiruošęs ir tokioms reakcijoms?
– Iki šiol teisinių nemalonumų dėl savo kūrybos neturėjau, bet gal laukia naujas gyvenimo etapas? Neabejoju, kad keletą uolių tikinčiųjų naujasis komiksų albumas tikrai suerzins, bet mano piešiniai juos ir seniau pykdė. Vos nupiešęs Dievą ar pasijuokęs iš religijos sulaukdavau piktų laiškų. Kai kuriuos žmones erzina pats faktas, kad iš religijos juokiamasi.
Krikščionybė vaizduoti Dievo nedraudžia. Tačiau nenuostabu, kad kai kuriuos šokiruos besimylinčio, rūkančio, pagirių kamuojamo visatos kūrėjo Katino piešiniai ir akivaizdžios užuominomis į Šventąjį Raštą.
Galiu tik apgailestauti dėl tokių žmonių. Mane taip pat šokiruoja mintys apie Dievo bausmes, Paskutinį teismą, įvairūs Bažnyčios draudimai, pavyzdžiui, abortą atlikti net išprievartautai moteriai.
Dažnai diskutuoju su įvairių tikėjimų žmonėmis: man savaime suprantama, kad turiu vienokius įsitikinimus, jie – kitokius. Maniškiai man netrukdo gerbti kito žmogaus.
Bet jei kito žmogaus įsitikinimai verčia manęs negerbti, tai jau labai blogai.
– Ar egzistuoja temos, kuriomis nejuokaujate?
– Neturiu jokių tabu. Manau, kad galima juoktis iš visko ir su visais. Vienintelė mano humoro taisyklė – niekada neįžeisti silpnesnių už save.
Tačiau leidžiu sau juoktis iš to, kas galingiau už mane.
Pavyzdžiui, karas, teisingumas, Dievas – jiems neturiu įtakos.
Jei Dievas yra, jis galingesnis už mane, vadinasi, gali apsiginti. Savo darbu nedarau nieko bloga, tik laidau mažus akmenukus ir juokinu žmones. Ir skatinu mąstyti.
Manau, kad kalbos apie Dievą, pasaulio sukūrimą, Paskutinį teismą prilygsta istorijai apie Kalėdų Senelį.
Juk ir jis viską mato, žino, kuris vaikas buvo geras ir gaus dovanų.
Ar nepanaši ir religijos schema? Skiriasi tik tai, kad galiausiai vaikai sužino, jog Kalėdų Senelio nėra.
– Nors jūsų komiksai skirti suaugusiesiems, juos skaito ir vaikai. Jūsų tikslas – pasakyti jiems, kad Dievo nėra?
– Man atrodo, mano skaitytojai žino, kad esu geros širdies žmogus ir mano tikslas – ne piktinti, o juokinti.
Jei turi gerą širdį, gali juoktis iš visko. Tikiuosi, skaitytojai tai jaučia, nors kartais juokauju aštriai. Tai mano būdas apsisaugoti, atremti bėdas, neteisybę, baimes, ligas, mirtį.
Tai mano skydas. Puolant juokas būna skaudus, bet tas, kuriuo giniesi, nėra piktas. Mano tėvų draugai, išsigelbėję iš nacių koncentracijos stovyklos, pasakojo, kad net sunkiausiomis akimirkomis stengėsi neprarasti sugebėjimo juoktis.
Juokas jiems padėjo išlikti.
Prancūzų komiksų autorius Georges’as Wolinski sakė, kad juokas yra trumpiausias kelias tarp dviejų žmonių. Tai broliška, žmogiška ir žmones suartina.
