Susimesti degtinei ir dovanai – privaloma

Nuoširdžiai maniau, kad turistų, keliautojų tradicija susimesti pinigų degtinei, dovanoms, padėkoms seniai nugrimzdo praeitin – kaip nevykęs, keistas sovietmečio atributas. Klydau.

Daugiau nuotraukų (1)

Genė Drungilienė

Oct 15, 2013, 6:04 PM, atnaujinta Feb 21, 2018, 3:39 AM

Kiekvienoje kelionėje atsiranda moterėlė, paprastai daugiau negu vidutinio amžiaus, kuri imasi iniciatyvos surinkti, nors labiausiai čia tiktų sovietinis terminas „susimesti“, pinigų iš bendrakeleivių.

Už tuos susimestus pinigus perkamos padėkos dovanos grupių vadovams, netgi autobusų vairuotojams. Už ką? Tai yra pats nepadoriausias klausimas, kurį užduoti – tolygu pasirašyti mirties nuosprendį. Nes padėkoti už paslaugą tiesiog privalu. Nepaisant net fakto, kad už kelionę ir už paslaugas jau sumokėta.

Vienas smagumas klausytis, kaip tokių rinkliavų rinkėjai, nors paprastai – rinkėjos, pašnibždomis aiškina bendrakeleiviams, kad reikia tiek ir tiek pinigų padėkos dovanėlėms, kaip tildo per garsiai reaguojančius bendrakeleivius, kaip skamba renkamos monetos, kaip bendrakeleiviai ieško išsikeisti pinigų ar duoti grąžos. Ir kaip aktyviai tokio judesio bando nepamatyti, neišgirsti ir nieko nesuvokti grupių vadovai.

Tarp bendrakeleivių visada atsiranda žmonių, kurie išdrįsta pasipriešinti tokiai iniciatyvai. Vieni, dažniausiai vyrai, keiksnoja tokias netikusias tradicijas, bet duoda pinigų sukandę dantis: „Kaip nekenčiu tokių dalykų...“. Yra tokių, kurie nuoširdžiai tikina negerbiantys tokių atgyvenusių tradicijų, bet nedrįsta pasipriešinti daugumai, todėl duoda „tik todėl, kad taip daro visi. Bet jau kitą kartą tai jau tikrai ne.“

Pasipriešinti reikia arba didelės drąsos, arba tvirtai tikėti savo nuostatomis ir, svarbiausia, būti pasirengusiam atsilaikyti prieš minios nuomonę. Nes toks žmogus tampa nelygu raupsuotasis. Todėl dauguma pasirenka „susimesti dėl šventos ramybės“.

Į trumpiau ar ilgiau trunkančias keliones bendrapiliečiai paprastai išsiruošia su keliais dideliais krepšiais, kurių viename – maisto ir gėrimų atsargos. Akivaizdu, kad vienam keliautojui tokį maisto ir gėrimų atsargų kiekį įveikti būtų sudėtinga. Geriamos ir valgomos atsargos imamos sau ir dar kokiam ketvirtadaliui bendrakeleivių. Nes taip priimta, nes būtina pavaišinti kaimynus. Ratais smagiai sukamos dešros ir duonos, sūriai ir saldainiai, pyragai ir degtinė ar vynas.

Lietuvaičiai dalijasi dosniai. Nelygu slavai, apie kuriuos pasakojo iš tremties grįžę lietuviai. Mūsų žmonės negalėjo atsistebėti rusų švaistūniškumu, kai paskerdę kiaulę ne maisto atsargas ruošdavo, o sukvietę visą kaimą švęsdavo po kelias dienas. O mūsų dosniai besidalijančiais keliautojais taip pat stebisi europiečiai. Lietuvaičiai, grįžę iš Europos, pasakoja, kaip nustebinę kokius vokiečius, kai autobuse pradėjo per bendrakeleivius eiti su karčiosios buteliu ir stikliuku.

Arba stebėjo iš nuostabos suapvalėjusias europiečių akis, kai manė labai tinkamai pasielgę dalindamiesi sumuštiniais. Ir to, žinoma, tikėdamiesi iš kitų.

Pabandykit kelionėje su niekuo nesidalinti savo maistu arba neimti vaišinamas. Tolygu atsisakyti susimesti. Tik dar įkyriau. Nes susimesti atsisakai vieną kartą, o maisto atsisakinėti reikia visos kelionės metu. Arba aiškinti, kodėl taip elgiesi.

Jeigu negaluoji ir todėl nevalgai arba valgai, kitų akimis, keistai, turi nusakyti savo ligą, nes kitaip nepatikės. Ir pasmerks, neatstos, nes kaip kas nors drįsta elgtis ne taip, kaip elgiasi visi normalūs žmonės. Išpažįsti savo ligas, kad gautum ramybę ir galimybę nevalgyti ar valgyti kaip norisi.

Lietuvaičiai Europoje jau beveik nebesiskiria savo apranga. Na, beveik. Ypač kokiame europietiškame ir turistų gausiai lankomame mieste, kur žmonių tiesiog tiršta. Bet ir čia lietuvis nelieka nepastebėtas. Atvykę į svečią šalį ir susėdę kur užkąsti, mūsų tautiečiai ima ragauti maistą vienas iš kito lėkštės: „Duok truputį paragauti, ką tu čia užsisakei, o aš tau duosiu savo patiekalo.“ Kavinėje tai dar daro su savo šakute.

O užkandžiaudami prie kokio gatvės prekeivio, prašo atsikąsti arba ragauja tiesiog nuo svetimos šakutės ar peilio. Gėrimas ragaujamas taip pat – iš svetimo stikliuko, taurės, stiklinės. Jeigu tokiam tautiečiui pasiūlytum apsikeisti seilėmis, tikriausiai nesutiktų. Ir kokio užkrato tikriausiai neimtų. Bet vos atsiranda maistas ar gėrimas – visos baimės ir higienos pamokos dingsta, nes dalintis – tiesiog privalu.

Jau labai seniai neteko girdėti dainos, kurios priedainis liepia – „o jūs, vaikai, taip darykit, kaip Jurgelis daro“.

Dainuot nebedainuoja, bet šios dainos priedainis tiesiog dosniai liejasi lietuvio gyslomis, skandinamas pilkąsias smegenų ląsteles, kurios yra atsakingos už blaivų protą.

Sveika, Europa, mes atvažiuojam pilnais keistų tradicijų ir įpročių autobusais.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.