Bankai stumia klientus į elektroninę erdvę

Grynuosius pinigus beprotiškai mėgstantys Lietuvos gyventojai atsidūrė tarp kūjo ir priekalo.

Daugiau nuotraukų (1)

„Laiko ženklai“

Oct 16, 2013, 6:00 AM, atnaujinta Feb 21, 2018, 3:27 AM

Iš vienos pusės juos spaudžia bankai, nuolat keliantys įkainius už atsiskaitymus grynaisiais. Iš kitos pusės prie sienos remia Finansų ministerija, siekianti įvesti tvarką, kad tiek gyventojai, tiek įmonės didesnes nei 10 tūkst. litų sumas mokėtų pervedimu.

Tiesa, komerciniai bankai šiuo atžvilgiu elgiasi nevienodai. Antai priklausantys skandinavams jau ne pirmus metus didina tarifus.

Pavyzdžiui, nuo gruodžio SEB banke grynaisiais atsiskaityti už komunalines paslaugas kainuos net 8 litus.

Neva tokios operacijos brangiai kainuoja, todėl tenka ir lupti daugiau. Užtat lietuviško kapitalo turintis Šiaulių bankas už tokią paslaugą ima vos 70 centų. Tad nuspręsti, kokia tokios paslaugos savikaina, labai sudėtinga.

Negalima atmesti, kad dėl milžiniško kainų skirtumo pas konkurentus perbėgs dalis Skandinavijos bankų klientų. Tik vargu ar šie bankininkai dėl to verks: net ir vis daugiau mokantis pensininkas jiems tėra smulkmė, palyginti su verslo įmonėmis.

Kita vertus, tiek Europoje, tiek Lietuvoje bankai stengiasi taupyti vieną po kito uždarydami skyrius ir švelnios prievartos būdu versdami klientus atsiskaitinėti elektroniniais kanalais. Tai tampa neišvengiama, nes gyvename technologijų amžiuje.

Kaip rodo telefoninių sukčių sėkmės istorijos, jau net ir garbaus amžiaus gyventojai naudojasi elektronine bankininkyste ar bent mėgina tai daryti.

Tačiau tos pačios technologijos kiša koją ir bankams. Mat įteisinus elektroninius pinigus atsirado galimybių atsiskaitinėti per kitas įmones, kurios ima gerokai mažesnius mokesčius.

Komerciniai bankai priversti reaguoti į rinkos tendencijas: įkainiai už pervedimus, ypač tarptautinius, šįmet gerokai sumažėjo.

Vis dėlto dauguma Lietuvos žmonių iki šiol linkę atsiskaitinėti grynaisiais. Juokaujama, kad prieš užsukdamas į parduotuvę lietuvis išsigrynina pinigų bankomate ir sumoka už tai maždaug litą, užuot prekybininko sąskaita atsiskaitęs už pirkinius kortele.

Lietuvos banko duomenimis, pernai atsiskaitymai grynaisiais sudarė net 82,6 proc. visų mokėjimų. O juk dar prieš ketverius metus net kaimyninėje Latvijoje šis rodiklis siekė 77,3 proc., ką jau kalbėti apie Estiją (48,9 proc.), Suomiją (38,8 proc.) ar Švediją (26,6 proc.).

Reikia pripažinti, kad toli gražu ne visur Lietuvoje ir įmanoma sumokėti kortele. Be to, dažnai smulkieji prekybininkai ar net kavinių savininkai mažesnę nei 10 arba 20 litų sumą primygtinai prašo pakloti grynaisiais, nes jiems bankų taikomi aptarnavimo mokesčiai per dideli.

Toks bankininkų elgesys kelia klausimų: juk viena ranka jie stumia klientus į elektroninę erdvę, kita atgraso nuo tokių atsiskaitymų dideliais įkainiais verslui. Bet šios finansų institucijos yra privačios ir gali elgtis kaip tik užsigeidžia.

Dabar lietuvių grynųjų pinigų potraukį prislopinti užsimojo valdžia, ketinanti uždrausti atsiskaitymus grynaisiais, jei suma viršija 10 tūkst. litų. Neva tokiu būdu bus kovojama su šešėline ekonomika.

Jau kuris laikas Valstybinė mokesčių inspekcija nurodo prasižengusioms įmonėms pinigų srautus tvarkyti tik elektroniniais kanalais. Šiuo metu tokių bendrovių juodajame sąraše – 74.

Šitoks apribojimas galbūt naudingas, bet ar jis tikrai pagelbėja kovoti su šešėliu, atlyginimais vokeliuose ir kitomis negandomis, dar būtų pernelyg anksti tvirtinti.

Lygiai taip pat galima tik spėlioti, ar nubrėžta 10 tūkst. litų riba padės sugrąžinti į legalią apyvartą tuos milijardus, kurie sukasi šešėliniame versle.

Šios idėjos kritikai tvirtina, jog nelegali ekonomika dėl to netgi išaugtų, nes didelė dalis slapta mokamų pajamų ir toliau liktų tokios pat. Taip pat baiminamasi, kad apribojus atsiskaitymą grynaisiais žmonės pinigus leis nelegaliai ar net išveš juos į užsienį.

Akivaizdu viena: dėl siūlomos tvarkos nukentėtų prekybininkai, ypač tie, pas kuriuos užsuka pirkėjai iš Baltarusijos ar Rusijos. Pastarieji dažniausiai atsiskaito būtent grynaisiais, o pirkdami prabangius drabužius ar techniką išleidžia ne vieną dešimtį tūkstančių litų.

Tikriausiai visai logiškas verslininkų pasiūlymas, kad Finansų ministerijos stumiami apribojimai būtų taikomi tik Lietuvos piliečiams bei čia gyvenantiems ir dirbantiems užsieniečiams. Prekybos turistai nuo šios prievolės būtų atleisti.

Finansų ministerija aiškina, kad įvairūs suvaržymai dėl atsiskaitymo grynaisiais galioja daugybėje šalių: nuo Latvijos iki Slovakijos, Italijos ar Ispanijos.

Užribyje veikiančios struktūros iš tiesų labiau mėgsta grynuosius. Ypač stambias kupiūras, kurios užima mažai vietos.

Ne veltui britai prieš keletą metų nusprendė nebepriimti 500 eurų banknotų net bankuose, nes tokius pinigus dažniausiai naudoja nusikalstamos organizacijos.

Vis dėlto aklai kopijuoti tenykštę tvarką vargu ar protinga. Būtina pasistengti ir įvertinti visus šios tvarkos privalumus ir trūkumus, kad vėliau nenukentėtų ne tik šešėlinis, bet ir legalus verslas. Žinoma, taip pat grynuosius mėgstantys gyventojai.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.