Pasitikėjimas tautos išrinktaisiais parlamentinėje respublikoje toks žemas, kad kartais nesupranti: kas tokius išrenka? „Taip gali būti tik Lietuvoje”, – kai kas padejuoja. Ne, tikrai ne tik.
Pasitikėjimo išrinktaisiais krizė dabar ypač akivaizdi ir anapus Atlanto. Išties kažkas negerai ir demokratijos karalystėje. Taip galėtų pasakyti Hamletas apie JAV.
Pastarųjų savaičių įvykiai, kai Kongrese respublikonai ir demokratai lindėjo apkasuose niekaip nesutardami dėl biudžeto, paprastus amerikiečius pavertė įkaitais.
Nepatvirtinus biudžeto valstybinės institucijos buvo uždarytos. O politikai toliau riejosi dėl požiūrio į sveikatos apsaugos reformą skirtumų. Galiausiai, kai kilo reali JAV nemokumo grėsmė, politikai sukandę dantis paskutinę minutę (tarsi Holivudo filme) susitarė. Padarė tai, ką galėjo padaryti prieš dvi savaites. Niekas nepasikeitė.
Amerikiečius tokios betikslės, dirbti neleidusios rietenos juokino, gniuždė, o galiausiai įsiutino. Nors jie šventai tiki teisingumo principu, dabar Kongreso stabdžių kaina akivaizdi: pasitikėjimas Senatu ir Atstovų Rūmais smuko iki rekordinių žemumų, o rinkimuose balsuoti už savo kongresmenus eina nebent kas antras amerikietis.
Padėtį bene geriausiai atspindi satyrinio leidinio „The Onion” straipsnis. Dar kai JAV vyko debatai ir apklausos, ar verta siųsti amerikiečių pajėgas į Siriją, satyrikai paviešino kitą apklausą, kurios duomenimis, daugelis amerikiečių pritartų, kad ten būtų išsiųstas Kongresas.
Jeigu Lietuvoje vyktų apklausa, ar pritariate tam, kad Seimo nariai būtų išsiųsti į Marsą su bilietu į vieną pusę, spėkite, kiek pritartų? Tiesa, iš amerikiečių galima pasimokyti – susitarti pamiršus politinius nesutarimus.
