„Kai reikėjo pasirinkti, nuo kurio šalies rajono pradėti savo oficialius vizitus, pasirinkti nebuvo sunku, tai buvo vienas miestas – Ukmergė.
Kada būna sunku, visada pirmiausia pagalvoju apie Ukmergę, tad negalėjau važiuoti į kitą miestą.
Ukmergei ir ukmergiškiams, aš noriu likti tiesiog Loreta.
Bet kada galite mane Ukmergėje sustabdyti, kur aš beeičiau su savo apsaugos vyrais – ar į turgų, ar kitur. Stabdykite, man bus be galo malonu“, – rajono savivaldybės salėje susirinkusiems ukmergiškiams atviravo L.Graužinienė.
Iš savo kraštiečių Seimo pirmininkė sulaukė nemažai įvairiausių klausimų: dėl tiesioginių merų rinkimų, mokinio krepšelio, gydymo įstaigų finansavimo, pensijų, šilumos ūkio ir kita.
Ukmergiškiams rūpėjo sužinoti L.Graužinienės nuomonę, ar šalyje yra kokia nors parengta strategija, galų gale elgesio taisyklės, kur būtų numatyta kaip gi mums gyventi su didžiuoju kaimynu – Rusija.
„Tai yra užsienio politika, o joje Seimas yra trečioje vietoje. Pagal šalies Konstituciją, už užsienio politiką pirmiausia yra atsakinga prezidentė, kuri dirba kartu su Vyriausybe, o ši – su Užsienio reikalų ministerija.
Žinau, kad tų strategijų yra prirašyta labai daug, bet gyvenimo realybė kartais labai neatitinka jų, kaip yra ir šiuo atveju“, – sakė ji.
Prasidėjęs vadinamas pieno karas su Rusija, L.Graužinienės teigimu, yra politinis ir mums jis atsilieps gana smarkiai – dešimtimis milijonų litų šių metų ketvirtojo ketvirčio biudžete.
Po ketvirtadienio vakarą įvykusio susitikimo su Žemės ūkio ministru, Seimo pirmininkė iš jo sužinojo, kad situacija su Rusija tebėra labai įtempta.
„Pokalbiai vyksta tik įmonių lygmenyje, nei tarnybos, nei ministrai - niekas nesišneka.
Kiek suprantu, ir premjeras negali niekur prasimušti. Tai lieka tik viena – šalies prezidentė, galinti pataisyti šią situaciją, ko, matyt, ir nori kita pusė. Bet mūsų prezidentė, deja, nerodo jokios iniciatyvos kalbėtis. Seimas šiuo atveju gali tik pradėti ją raginti tai daryti.
Jei mūsų diplomatai, dirbantys Rusijoje pasakys, kad reikia Seimo nariams ten nuvykti – mesime visus darbus ir važiuosime kalbėtis. Juk kalbėjimasis dar nereiškia nusileidimo ar Lietuvos išdavimo“, - teigė ji.
Sulaukusi klausimo, kada gi pagaliau Lietuva galės įsivesti eurą, įvedimą, L.Graužinienė išsakė savo pamąstymus, jog tai turėtų priklausyti ne nuo Lietuvos ekonomikos gerėjimo ar blogėjimo, o nuo ekonominės situacijos kaimyninėse šalyse.
„Remiantis įvairiais rodikliais, Rusijos ekonomika 2014 – 2015 metais tikrai nebus pakilime, nebus tada lengva ir Europos ekonomikai.
Tai yra mums signalas, šalies įmonės turi tam ruoštis“, – tvirtino Seimo pirmininkė.
