Vaizdas prieš renginį priminė aukšto Maskvos svečio vizitą į Sovietų Sąjungos provinciją, kurios politrukai stengiasi bet kokia kaina įsiteikti savo patronui, pastarajam to net nereikalaujant.
Toks padlaižiavimas, aukojant Lietuvai šventus dalykus, kelia pasišlykštėjimą.
Tačiau skaudina ne tik spjūvis į veidą Sausio 13—osios aukoms ir visiems parlamento gynėjams.
Sunku suvokti, kaip demokratijos laikais galima kažką drausti arba įsakmiai nurodinėti, kur ir ką pakeisti.
B.Bradauskas aimanavo, kad filme per mažai dėmesio skiriama velioniui prezidentui A.Brazauskui ir per daug — Atkuriamojo Seimo pirmininkui, Sąjūdžio lyderiui V.Landsbergiui.
O jei būtų atvirkščiai? Vadovaujantis B.Bradausko logika, tada filmuotą medžiagą į stalčių ramia sąžine galėtų nugrūsti konservatoriai.
Kai kurie politikai dar nesuprato, kad dabar — ne 1987—ieji, kai viena partija spręsdavo, kokius tekstus spausdinti ir kokius filmus rodyti.
Sovietmečiu Leningrado aukštojoje partinėje mokykloje studijavęs B.Bradauskas, matyt, pamiršo, jog persiritome į XXI amžių, kuriame aukšti politikai jau negali užčiaupti burnų manantiems kitaip nei jie.
Autoritariniam Baltarusijos režimui simpatizuojantis, šios šalies kolūkių sistemą ne kartą gyręs socialdemokratas B.Bradauskas 20 mln. litų turtą susikrovė laisvoje Lietuvoje, kurią savo krauju prieš 22 metus apgynė jos gyventojai, beje, iš savo sumokėtų mokesčių iki šiol ir išlaikantys šį politiką.
Uždrausti rodyti, kaip visuomenė savo kūnu atlaikė sovietų tankus, nutiesdama kelią į nepriklausomybę, gali tik SSKP platformininkų lyderio M.Burokevičiaus lygio veikėjas, kuriam demokratijos pasaulis yra visiškai svetimas.
Užuot bučiavęs batus Rytų kaimynei ir gaišęs laiką draudimams, Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas B.Bradauskas galėtų geriau atlikti savo tiesioginį darbą.
Seimo tinklapyje skelbiama, kad per savo paskutinės kadencijos 12 mėnesių jis įstengė pridėti ranką vos prie 23 teisės aktų.
Dar galima būtų suprasti, jei parlamentaras su savo padėjėjais šiuos įstatymus būtų pilnai parengęs arba gerokai juos patobulinęs.
Tačiau B.Bradausko galvoje gimę Bankų, PVM, Buhalterinės apskaitos įstatymų pakeitimų projektai trumpučiai kaip nuorūkos, daugelį jų sudaro vos keli sakiniai.
Net 10 iš 23 projektų — jungtiniai, juose B.Bradausko parašas - greta kitų 10, 20, 30 Seimo narių.
Tad vietoje postringavimų apie tai, kas istoriniame filme turi būti rodoma, o kas – ne, išrinktas visuomenės atstovas turėtų pasitempti įstatymų kūrimo srityje, kurioje dar yra begalės nesuartų dirvonų.
