Ką daryti ir kur kreiptis, jeigu laukiant skrydžio oro uoste pasidarytų silpna? Oro uosto atstovai nurodo aviacinio saugumo pareigūnus, nes jie yra išmokyti, kaip elgtis nelaimių atveju.
Oro uosto atstovė Greta Babarskaitė portalui lrytas.lt sakė, kad defibriliatoriaus panaudojimo planas gaivinant norvegą buvo įvykdytas gerai: žmogus buvo pradėtas gaivinti labai greitai.
Vyrą išgelbėti bandę oro uosto darbuotojai gaivinimo darbus perdavė atvykusiems Greitosios pagalbos medikams. Šie į nelaimės signalą sureagavo per 8 minutes. Tačiau medikai priepuolio ištikto vyro išgelbėti nebegalėjo.
Norvegui gelbėti buvo panaudotas modernus širdies ritmo atstatymo aparatas, kuriuo gali pasinaudoti bet kuris keleivis. Aparatas pats nurodo, ką spausti ir kokius veiksmus reikia daryti. Beje, elektros smūgį širdyje sukeliantį aparatą Lietuvai padovanojo norvegų kapitalo kompanija „Natural Pharmaceuticals“.
Elektrodai – vienkartiniai
Abu defibriliatoriai – automatinis ir pusiau automatinis – yra nešiojami. Tačiau dabar vienu naudotis nebegalima – nutikus nelaimei, aparatas kurį laiką būna išėjęs iš rikiuotės. Oro uostui reikia pirkti papildomas detales.
Kiekvieną kartą panaudojus automatinį defibriliatorių, reikia keisti jo elektrodus. Vilniaus oro uosto atstovės teigimu, šiuo metu dar tariamasi su norvegų kompanija „Natural Pharmaceuticals“. Jeigu kompanija patvirtins, kad naujus elektrodus padovanos, nereikės viešųjų pirkimų konkurso. Kitu atveju jis bus skelbiamas, o šis procesas gali užtrukti.
„Negaliu pasakyti, kada bus gauti elektrodai – ar šiandien, ar ryt, ar po kelių savaičių. Tačiau naudojimui yra paruoštas tas aparatas, kuriuo naudojomės visą laiką iki šiol – pusiau automatinis defibriliatorius“, – sakė oro uosto atstovė G.Babarskaitė.
Dideli žmonių srautai
Pagal Europos gaivinimo tarybos rekomendacijų nuostatas, širdies defibriliatoriai turėtų būti viešose vietose, kur bent 16 valandų per parą būna ne mažiau kaip 200–250 žmonių. Tuo tarpu vien per devynis šių metų mėnesius Vilniaus oro uoste apsilankė jau 2 mln. keleivių, t.y. vidutiniškai daugiau nei 7 tūkst. per dieną, todėl automatinis defibriliatorius buvo reikalingas.
Rugsėjo pradžioje defibriliatoriai buvo įrengti ir viešose Kauno vietose. Apartai buvo įrengti autobusų ir geležinkelio stotyse, prekybos centre „Akropolis“ ir dviejuose restoranuose, esančiuose Rotušės aikštėje ir Laisvės alėjoje.
Vienas toks įrenginys kainavo apie 15 tūkst. litų.
