Pinigų dalybos gali sukiršinti valdžios partijas

Premjeras Algirdas Butkevičius pripažįsta, kad artėjantis kitų metų valstybės biudžeto svarstymas Seime gali tapti dideliu išbandymu valdančiajai koalicijai. Socialdemokratų lyderį neramina ne tik peštynės dėl pinigų, bet ir populistiniai „tvarkiečių“ ir „darbiečių“ siūlymai, kurie gali išsiūbuoti ir taip pasvirusį valstybės laivą.

Valsrybės skola kitais metais padidės dar keliais milijardais litų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Valsrybės skola kitais metais padidės dar keliais milijardais litų.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Martynas Čerkauskas

Oct 22, 2013, 7:41 AM, atnaujinta Feb 20, 2018, 11:22 PM

Svarstyti kitų metų valstybės biudžeto projektą Seimas pradeda šį antradienį, tačiau jo priėmimo tradiciškai laukiama tik gruodį. Pinigų valstybei kitais metais vėl trūks. Tuo tarpu pažadų pridalinta daug. Neabejojama, kad pykčių valdžioje dėl to tikrai kils.

„Manau, bus didžiulis išbandymas, kai pradėsime svarstyti kitų metų biudžetą. Mačiau, jau yra įregistruoti keli mokestiniai įstatymų projektai, nors dėl to nebuvo tartasi. Šį rudenį bus dar vienas pasitikrinimas ir išbandymas koalicijai“, - prieš gerą savaitę nerimavo premjeras A.Butkevičius.

Vandenį drumsčia partneriai

Iš tiesų, nerimauti yra ko. Kaip ir kiekvienais metais svarstant biudžetą Seimo nariai prikepa siūlymų įvedinėti pridėtinės vertės mokesčio lengvatas. Praėjusios savaitės Seimo posėdžių darbotvarkėje vėl buvo netikėtai atsiradęs Darbo partijos siūlymas svarstyti mokesčio lengvatas svarbiausiems maisto produktams, tačiau šio klausimo svarstymas taip ir nebuvo pradėtas.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad kitų metų biudžeto projekte jokių naujų pridėtinės vertės mokesčio lengvatų nenumatyta. Valstybė tam neturi pinigų. Vien lengvata šviežiai mėsai per metus šaliai kainuotų apie ketvirtį milijardo litų. Todėl socialdemokratai kaltina Darbo partiją, kad ši vėl prisiminusi lengvatas kelia nereikalingas intrigas.

Finansų ministras pirmadienį portalui lrytas.lt tvirtino nematąs jokių įstatymų projektų, kurie keltų grėsmę kitų metų biudžetui ir norui nedidinti išlaidų taip, kad tai sutrukdytų planams įsivesti eurą. Tačiau akivaizdu, kad socialdemokratams turėtų nepatikti dar vienas Darbo partijos idėjų paketas - padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį nuo 470 iki 620 arba net 1 tūkst. litų.

Rūpesčių kelia ir Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Petras Gražulis. Jis pasiūlė jau kitais metais pradėti kompensuoti per krizės metus sumažintas pensijas. Jeigu tokiai idėjai būtų prirata, „Sodros“ ir valstybės išlaidos kitais metais padidėtų dar bent trečdaliu milijardo litų.

„Tvarkiečių“ lyderis Rolandas Paksas pirmadienį taip pat pareiškė, kad kompensuojant per krizę prarastas pajamas pirmenybė turi būti teikiama ne valdininkams, o pensininkams, kurie gyvena sunkiau. Jis išreiškė viltį, kad tobulinant kitų metų biudžetą dar pavyks kažkiek „perstumdyti“ skaičius pensininkų naudai.

Politologai sako, kad valdantiesiems turėtų būti nelengva patvirtinti kitų metų biudžetą nes juos slėgs daugybės pažadų našta, o didinti išlaidų dėl finansinės atsakomybės valdžia negali.

„Visos keturios valdančiosios partijos labai skirtingai įsivaizduoja, kaip turi būti formuojamas šalies biudžetas, kokie turi būti mokesčiai“, – pastebi politologas Lauras Bielinis.

Svarbiausi faktai apie biudžetą

Kitų metų valstybės biudžetą turėtų sudaryti 25,9 mlrd. litų. Biudžeto išlaidos bus 965 mln. litų. didesnės nei valstybės pajamos. Pinigų trūkumą valstybės kompensuos imdama paskolas. Palyginti su šiais metais valstybės biudžetas padidės mažiau kaip 1 proc.

Europos Sąjungos ir kitų organizacijų parama kitų metų biudžete sudarys 7,4 mlrd. litų.

Daugiausia pajamų valstybės biudžetas gaus iš pridėtinės vertės mokesčio – 9,8 mlrd. Litų ir akcizų – 3,5 mlrd. litų.

Kitais metais Lietuva planuoja skolintis ne daugiau kaip 11,6 mlrd. litų. Iš šios sumos 3,5 mlrd. litų bus panaudoti 2015 m. išperkant valstybės euroobligacijas. Dar 5,6 mlrd. litų bus pasiskolinti norint grąžinti skolas, kurių terminas sueis 2014 m. „Sodros“ biudžeto deficitui finansuoti reikės 1,5 mlrd. litų.

Valstybės ir „Sodros“ biudžeto deficitas kitais metais sieks apie 1,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (šiemet prognozuojami 3 proc.). Valstybės skola sieks apie 42 proc. nuo BVP. Šie kriterijai leistų Lietuvai įsivesti eurą 2015 m., jei pavyks išlaikyti nedidelę infliaciją.

Biudžetas parengtas tikintis, kad 2014 m. BVP augs 3,4 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 1,6 proc., darbo užmokestis augs vidutiniškai 5,2 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 10,5 proc.

Kitų metų biudžete numatyta nemažai naujovių:

Socialinių pašalpų mokėjimas bus perduotas savivaldybėms, jos bus skatinamos atidžiau tikrinti, ar žmogus yra vertas pašalpos;

Bus padidintos per krizę sumažintos valstybinės pensijos, šalpos ir slaugos ar priežiūros išmokos. Tam reikės apie 110 mln. litų;

Bus padidinti per krizę sumažinti valstybės tarnautojų, politikų, teisėjų ir pareigūnų bei įvairių institucijų darbuotojų atlyginimai. Tam prireiks apie 220 mln. litų;

Kiek padidės Vilniaus miesto biudžetas, nes jam atiteks ne 42, o 48 proc. Vilniaus gyventojų sumokamo gyventojų pajamų mokesčio. Likusieji vilniečių pinigai išdalijami rajoninėms savivaldybėms;

Savivaldybių gatvėms ir keliams remontuoti nuo kitų metų bus skiriama ne 20, o 25 proc. Kelių fondo biudžeto;

Visų savivaldybių biudžetų pajamos kitąmet, prognozuojama, bus 5,5 proc. arba beveik 362 mln. litų didesnės nei šiemet ir sieks 6,9 mlrd. litų.

Kitais metais vyksiantiems prezidento ir Europos Parlamento rinkimams organizuoti prireiks 27 mln. litų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.