Gatvių pavadinimų lentelės - Lietuvos lenkų lyderių liga?

Ką reiškia nevykdyti teismo sprendimo – teisės akto, juridine galia prilygstančio įstatymui? Tai reiškia spjauti ne tik šalies teisėsaugai, bet ir į visai valstybei, pirmiausia, įstatymus priimančiai institucijai – Lietuvos Respublikos Seimui į veidą. Tokį akiplėšiškumą bet kuris teisininkas įvardytų kaip nusikaltimą, nes teismo sprendimo nevykdymas yra suprantamas kaip susilaikymas nuo teismo sprendimu paskirtos pareigos įvykdymo, turint objektyvią galimybę ją įvykdyti.

Daugiau nuotraukų (1)

Anatolijus Lapinskas

Oct 23, 2013, 11:02 AM, atnaujinta Feb 20, 2018, 10:24 PM

Politikų raginimas nevykdyti teismo sprendimų taip pat laikomas nusikalstama veikla, nes prilyginamas jų kišimuisi į teisėjo ar teismo veiklą, todėl yra draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę.

Pradėjęs aukštai, nusileisiu į žemę. Teismo sprendimas, sukėlęs tam tikros visuomenės grupės lyderių isteriją, yra 2013 09 30 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo galutinė ir neskundžiama nutartis pakeisti teisės aktų reikalavimų neatitinkančias gatvių pavadinimų lenteles Šalčininkų rajone: Kalesninkuose, Daugidonyse, Purvėnuose, Mantviliškėse ir kituose miesteliuose ar kaimuose.

Politikas, raginantis nevykdyti teismo sprendimo yra europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis, įnirtingo pasipriešinimo gaida neseniai kalbėjęs „Lietuvos ryto“ televizijoje. Beje, savo pasipiktinimo Lietuvos teismų sprendimais niekada neslėpė ko gero visa Lenkų rinkimų akcijos frakcija Seime, taip pat ir šios partijos deleguoti Vyriausybės viceministrai, niekaip nesutinkantys nei su teismo ankstesniais „gatvių lentelių“ sprendimais, nei su naujausiu – neskundžiamu ir demonstratyviai nenukabinantys dvikalbių lentelių nuo savo namų.

Ką prikalbėjo V.Tomaševskis televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ spalio 14 dieną? Anot europarlamentaro, „dvikalbės lentelės yra papildoma galimybė tam tikrai tautinei grupei, toks standartas, jis galioja visose ES šalyse... tokia teisė priklauso taip pat ir mūsų šalies piliečiams, tokie yra mūsų tarptautiniai įsipareigojimai“.

Pirmiausia, jokio ES standarto dėl dvikalbių lentelių nėra. Tiesa, jos minimos Lietuvos pasirašytoje Europos tautinių mažumų apsaugos konvencijoje: „teritorijose, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinei mažumai priklausantys asmenys, remdamosi savo teisinės sistemos reikalavimais, o prireikus ir sutartimis su kitomis valstybėmis, bei atsižvelgusios į konkrečias sąlygas, visuomenei skirtus tradicinius vietovių, gatvių pavadinimus ir kitus topografinius įrašus stengiasi daryti taip pat ir mažumos kalba, jeigu yra pakankamas tokio žymėjimo poreikis“.

Tačiau Lietuvos teisinė sistema nenumato dvikalbių lentelių, jokioje tarpvalstybinėje sutartyje apie lenteles nieko neparašyta, o konkrečios sąlygos yra tokios, kad, pvz., minėtose Šalčininkų rajono vietovėse jokių gatvių Rusijos ar Lenkijos okupacijų laikais iš viso nebuvo, taigi kalbėti apie „tradicinius“ gatvių pavadinimus niekaip neišeina. Žodžiu, jokio teisinio pagrindo reikalauti dvikalbių lentelių nėra. Beje, Latvija, ratifikuodama minėtą konvenciją, pridėjo išlygą, draudžiančią naudoti tautinių mažumų kalbas gatvių lentelėse bei kituose topografiniuose pavadinimuose, taip pat valstybinių ir municipalinių įstaigų darbe. Jokia Europos šalis, tuo nesipiktino, netgi Lenkija ir Rusija, nors jų tautiečių Latvijoje visas trečdalis.

Kitas V.Tomaševskio argumentas vėl pro šalį: „Konvencijos 22 str. pasakyta, kad nauji teisės aktai negali bloginti tautinių mažumų padėties. O kas pas mus įvyko? 1991 m. priėmėme gerą įstatymą, jis galiojo, atsirado užrašai, lentelės, bet kažkas sugalvojo 2010 m. jį panaikinti. Bet tarptautinė teisė sako, kad nauji įstatymai negali bloginti padėties. Tai akivaizdu“.

Pažvelkime į Tautinių mažumų apsaugos konvencijos 22 straipsnį: „Jokia šios pagrindų Konvencijos nuostata neturi būti aiškinama kaip žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių, kurias garantuoja Susitariančiosios Šalies įstatymai arba kiti susitarimai, prie kurių ta Šalis yra prisijungusi, apribojimas arba nukrypimas nuo jų“. Kaip matome, apie jokį mažumų padėties bloginimą čia nekalbama. V.Tomaševskis, minėdamas Konvenciją, paprasčiausiai apsimelavo.

Betgi ta proga pažvelkime į gretimus Konvencijos straipsnius: „20 str. Tautinei mažumai priklausantys asmenys, naudodamiesi iš šios pagrindų Konvencijos principų išplaukiančiomis teisėmis ir laisvėmis, gerbia nacionalinius teisės aktus ir kitų žmonių teises, visų pirma asmenų, kurie priklauso tautinei daugumai arba kitoms tautinėms mažumoms“. Ar gerbia Lietuvos lenkų lyderiai Lietuvos nacionalinius teisės aktus, jeigu aiškiai sako jų nevykdysią?

„21 str. Jokia šios Konvencijos nuostata neturi būti aiškinama kaip suteikianti teisę dalyvauti veikloje ar atlikti veiksmus, kurie prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams ir ypač valstybių suvereniteto lygybės, teritorinio vientisumo ir politinės nepriklausomybės principams“. Ar Lenkijos reikalavimai kabinti dvikalbes lenteles arba keisti Lietuvos švietimo įstatymą neprieštarauja valstybių suvereniteto ir politinės nepriklausomybės principams?

„23 str. Iš šios pagrindų Konvencijos principų išplaukiančios teisės ir laisvės, numatytos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos arba jos protokolų atitinkamose nuostatose, laikomos atitinkančiomis tas nuostatas“. Darytina išvada, kad Lietuva, laikydamasi konvencijos principų, atitinka Žmogaus teisių konvencijos nuostatas, todėl įvairiomis progomis teikiami lenkų kaltinimai Lietuvai dėl Žmogaus teisių pažeidimų neturi jokio pagrindo.

Suklydo V.Tomaševskis ir dėl kalbų: „Niekas nekvestionuoja lietuvių kalbos kaip valstybinės, bet konstitucijoje neparašyta, kad yra tik valstybinė kalba, parašyta, kad lietuvių kalba yra valstybinė, šalia jos gali būti ir tautinių mažumų, kaip papildoma galimybė, jeigu yra poreikis, yra prašymai“. O ką sako Konvencijos 10 straipsnis?

„Šalys įsipareigoja pripažinti kiekvieno tautinei mažumai priklausančio asmens teisę viešai vartoti savo mažumos kalbą. Sąvoka „viešai“ reiškia, pvz., viešojoje vietoje, lauke ar kitų asmenų akivaizdoje“. „Tose teritorijose, kuriose tradiciškai arba gausiai gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, jiems prašant ir jei toks prašymas atitinka realų poreikį, kiek įmanoma stengiasi minėtiesiems asmenims sudaryti sąlygas tautinės mažumos kalbą vartoti bendraujant su administracinės valdžios institucijomis“.

Kaip yra Lietuvoje? Kalbėti viešoje ir ne viešoje vietoje mažumos gali kiek nori ir ką nori, o į vietos valdžią taip pat gali kreiptis savo kalba. Tą patvirtina ir Lietuvos savivaldybių, kur susispietę tautinės mažumos, vadovai. Taigi jokios kalbų problemos nėra, yra tik V.Tomaševskio iš piršto laužtos insinuacijos.

Ir jau visiškas V.Tomaševskio nusikalbėjimas, jam pasukus į lentelių bylos lankas. Pasak europarlamentaro, „tenka tik apgailestauti, kad politikai įjungė teismus į šiuos ginčus, čia iš esmės yra politinis ginčas, tokius ginčus teismams spręsti yra nepriimtina“. Originali teorija: jeigu teisme atsiduria kokia nors su Lietuvos lenkais susijusi byla, tuomet tai jau ne byla, bet Lietuvos valdžios politika. Beje, „Kurier Wilenski“ spausdinamuose skaitytojų komentaruose ji kitaip nevadinama kaip nacionalistine ar net fašistine.

Tai ką gi galų gale daryti Šalčininkų rajono valdžiai: vykdyti teismo sprendimą, ar ne? V.Tomaševskio atsakymas nepalieka abejonių: „lentelės pakabintos pagal nepriklausomos Lietuvos įstatymą (galiojusį iki 2010 m.) privačiuose namuose ir teritorijose – jos yra neliečiamos“, „lentelės pakabintos legaliai ir nėra tokios teisės, kad mano namuose kažko nebūtų“. Pagal tokią logiką Vilniaus krašte galėtų cirkuliuoti ir sovietiniai pinigai, nes jie buvo kažkada išleisti visai legaliai ir kurį laiką buvo naudojami nepriklausomoje Lietuvoje. Taip mąstydami nueisime iki visiško absurdo.

Toje pat laidoje kalbėjęs Seimo narys Valentinas Stundys priminė V.Tomaševskiui, kad demokratinis pasaulis tautinių mažumų politikoje laikosi dviejų nuostatų: tautinės tapatybės saugojimo ir integracijos į pilietinę visuomenę. Tačiau V.Tomaševskiui tai visiškai tolimos ir ko gero nesuprantamos materijos. Tik lentelės, lentelės ir dar tūkstantį kartų lentelės... Tai gal čia kokia nors liga? Būna, kad žmogaus smegenis užvaldo koks nors žodis ir jis jį kartoja dieną naktį (prisiminkite išprotėjusį Germaną iš „Pikų damos“!). Tuomet jau ne teismas, bet tik daktaras gali išgelbėti tokį pacientą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: kodėl iškrėsta Darbo partijos būstinė?