Dabar visi prieš tą patį veidrodį maivomės su dezodoranto flakonu, įsivaizduodami, kad mums ploja pilna „Siemens” arena, ir nuoširdžiai tikime, kad Joną Kazlauską ir Mindaugą Balčiūną supjudė tik tai, jog jie abu nemoka dainuoti (nors tai dar klausimas) ir persirengimo kambaryje kažkuris vis permušdavo ritmą baubdamas „Tris milijonus”.
Be juoko, kartais atrodo, kad maždaug taip mūsų troškimus ir mąstymą supranta kai kurie šalies televizijos kanalai.
Kitaip nepaaiškinsi, kodėl per savaitgalį reikia suvirškinti net keturis muzikinius TV šou, kurie lipa vienas kitam per galvą su visomis savo iš keturių asmenų sudarytomis komisijomis ir hipnotizuojančiais raginimais maigyti telefono mygtukus.
Pirma paverkime dėl šokių. Tiesą sakant, prieš metus atrodė gana erzinantis reikalas, kai du komerciniai kanalai rodė analogišką projektą, bet neturėti šokių nė viename iš jų – jau į kitą pusę perlenkta lazda.
Žinoma, yra LRT projektas „Šok!”, tačiau tai šiek tiek kitokio pobūdžio laida. Kalbėkime apie tą blizgantį parketą, kur kartu su šokio profesionalais sukdavosi įvairaus plauko verslininkai, dainininkai. Kur ir susirasti gyvenimo porą kai kurie suspėjo, o vienas šokėjas tai padarė net du kartus.
Reitingų lentelės nerodė jokių priežasčių, dėl kurių abu projektus reikėjo užraukti. Kaip ir pasaulinė praktika – amerikiečiai rodo jau 17-ąjį analogiško šou „Dancing With The Stars” sezoną iš eilės, o britai 11-ąjį sezoną mėgaujasi šou „Strictly Come Dancing”.
Tai kas, po velnių, nutiko? TV užkulisiuose sklando anekdotinė istorija, kuria sveiko proto žmogus gal ir nepatikėtų, bet suvokiantiems lietuviškus televizinius principus tai visiškai nenuostabu.
Pasakojama, kad vieno kanalo (pavadinkime jį X) susirinkime buvo garsiai pasvarstyta, jog „rudenį šokių nebebus”, vietoj jų geriau „sueis” koks nors dainuojančiųjų konkursas.
Kitas kanalas (pavadinkime jį Y) nugirdo ir taip pat paskubomis sugrūdo į šiukšlių dėžę naujo šokių sezono brėžinius. Tebūnie dainos.
Po kiek laiko kanalas X pradėjo svarstyti, kad gal kiek pasikarščiavo, bet tada pasiekė žvalgybos žinios, esą kanalas Y naujame sezone nebešoks, o dainuos. „Tada tikrai nebešoksime ir mes”, – nusprendė kanalas X. Būriai pėdas jau mankštinusių šokėjų liko it musę kandę, o su jais – ir dar vienos šokių melodramos pasiilgę žiūrovai.
„Darome visiškai tą patį, ką konkurentai, pageidautina – lygiai tuo pat metu” praktika jau baigia užrūstinti net kantriausius žiūrovus. Atrodytų, reikėtų kaip tik atvirkščiai – susėsti, pasitarti ir pasistengti nekaišioti pagalių vieni kitiems į ratus. Bet jei taip manote, pasirodo, visiškai nieko nesuprantate apie televizijos verslą.
Ir kalta čia net ne konkurencija tarp TV kanalų.
Vienas didelę patirtį turintis TV užkulisių žmogus šių eilučių autoriui pasakojo apie mistinę formulę, kurią popieriuje yra aiškiai išdėlioję Rusijos televizininkai, – Lietuvoje ji kanalų vadovams esą yra kaip Šventasis Raštas.
Ten rašoma, kad būtinai reikia rodyti labai panašų projektą į artimiausių konkurentų – nors viena iš šių dviejų laidų neišvengiamai prapila kovą dėl reitingų, nauda abiem kanalams vis tiek padidėja, nes ateina daugiau reklamos davėjų dėmesio.
Nebūtina to suprasti, būtina vykdyti. Todėl dainuojame daug. Labai daug. Šeštadieniai apskritai puikūs – tuo pat metu pajunginėję kanalus tarp TV3 „Romeo ir Džiuljetos” ir LNK „Lietuvos balso”, po to galite pasimėgauti dar vieno balso rinkimais – šįkart auksinio per LRT. Sekmadienį – skambios savaitgalio pabaigtuvės su „X Faktoriumi”.
Taip, galima ginčytis, kad visi šie projektai šiek tiek skirtingi tiek turiniu, tiek publika, į kurią nusitaikyta.
„Romeo ir Džiuljeta” vien dėl savo misijos – išrinkti pagrindinius atlikėjus naujam roko operos „Meilė ir mirtis Veronoje” pastatymui – atgraso tam tikrą dalį žiūrovų, kuriems žodžio „opera” pakanka, kad kiltų noras paieškoti ko nors paprastesnio.
Nors projektas sukaltas pagal visus šou standartus ir turi labai mažai pretenzijų į rimtą snobizmą.
„Lietuvos balsas” šįkart gerai investavo į pagrindinius kozirius – komisiją. Donato Montvydo ir Merūno Vitulskio į žentus norėtų pusė Lietuvos motinų – ir visai nesvarbu, kad abu jie vedę.
Merūnas, skelbia taiklus apibūdinimas, yra tarsi Algirdas Brazauskas jaunystėje – tvirtas, bet ir mandagus, žodžio kišenėje neieškantis vyras. Su tokiu neprašausi.
Pridėkite niekada nesutrinkantį Arūną Valinską ir žymiausią Lietuvos lenkę ekrane Katažiną Nemycko – toks rinkinukas atitinka kone visų žiūrovų grupių lūkesčius.
Dinamiškiausias iš visų keturių šou – „X Faktorius”, turintis pasaulio rinkose atidirbtą struktūrą, puikius teisėjus ir neišsenkantį būrį Lietuvos keistuolių, kurie paįvairina kiekvieną transliaciją, kad tie gerai dainuojantys neišbaidytų žiūrovų. Viskas čia taip „ok”, kad net neprikibsi.
„Auksinis balsas” akivaizdžiai taiko į solidžiausią auditorijos dalį – šitą žiūrėti mėgsta ir močiutės, kurioms labai patinka Liudas Mikalauskas. Jei ne Andrius Rožickas, Zita Kelmickaitė ir Beata Tiškevič, šio projekto apskritai galbūt nereikėtų priskirti šou kategorijai. Bet jų misija – padaryti, kad būtų ne tik rimta, bet ir juokinga.
Vis dėlto neaišku, kokią iškreiptą meilę dainuojančioms galvoms reikia jausti, kad atlaikytum tokį savaitgalio maratoną. Nepanašu, kad artimiausiu metu tai baigsis – po „Auksinio balso” bus „Eurovizijos” atranka, o kitų metų pradžiai, jei žvalgyba nemeluoja, TV3 jau galanda „Chorų karų” kirvius.
Kitais metais kuris nors kanalas galėtų leptelėti, kad rudenį rengs naują šeštadienio vakaro laidą „Žvejok su žvaigžde”, kurioje Alanas Chošnau, Žydrūnas Savickas ir Nerijus Juška iš pradžių gers ir žvejos prie Lietuvos upių ir ežerų, o Kalėdų naktį per tiesioginę transliaciją varžybas baigs žūklaudami ir šokinėdami ant Kuršių marių ledo – laimės tas, kuris pirmas įlūš.
Būtų įdomu, ar ir tada skirtinguose kanaluose pamatytume du tokius pat projektus. Beveik galima lažintis, kad taip. Juk svarbiausia – neatsilikti nuo konkurentų.
„TV antena"
