Įspirs V.Landsbergiui - skaudės ir Č.Juršėnui

Jei valdantieji išdrįs panaikinti apsaugą dešiniųjų patriarchui Vytautui Landsbergiui, opozicija grasina siekti, kad kai kurių privilegijų netektų ir jau į pensiją išėjęs vienas kairiųjų veteranų Česlovas Juršėnas.

Buvusį Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovą V.Landsbergį jau daug metų lydi asmens sargybinis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Buvusį Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovą V.Landsbergį jau daug metų lydi asmens sargybinis.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Tadas Ignatavičius

Nov 6, 2013, 6:08 AM, atnaujinta Feb 20, 2018, 2:07 PM

Seimo vadovės Loretos Graužinienės sukeltas vėjas dėl apsaugos buvusiam Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui V.Landsbergiui pasisuko kiek netikėta linkme, rašo „Lietuvos rytas".

Kai kurių Seimo opozicijai priklausančių frakcijų atstovai prakalbo, kad jeigu bus siekiama atimti dabartiniam europarlamentarui 81 metų V.Landsbergiui skirtą apsaugą, nebus užsimerkta ir prieš socialdemokrato 75 metų Č.Juršėno vežiojimą valdišku transportu.

Nors į pensiją išėjęs buvęs Seimo pirmininkas parlamente neina jokių pareigų, jis vis dar turi privilegiją nemokamai pasinaudoti tarnybiniu automobiliu.

Bičiuliai ištiesia ranką

Seimo kanceliarijos vadovas Jonas Milerius patvirtino, kad tarnybinį automobilį Č.Juršėnui iškviečia Seimo Socialdemokratų frakcija arba partijos bičiuliui jį perleidžia mašiną su vairuotoju turintis parlamento vicepirmininkas Gediminas Kirkilas.

J.Milerius nekomentavo tokio politikų elgesio, bet pridūrė, kad tarnybiniam transportui skirtų limitų kairieji neviršija.

„Taip, sušelpia”, – paklaustas apie iš opozicijos atstovų lūpų nuskambėjusias pretenzijas dėl valdiško automobilio naudojimo, „Lietuvos rytui” neneigė ir pats Č.Juršėnas.

Buvęs Seimo vadovas paaiškino, jog parlamentui priklausančiu transportu naudojasi todėl, kad talkina socialdemokratų frakcijai.

Tačiau Č.Juršėnas iš valstybės gauna signatarams skirtą rentą, todėl frakcijos labui darbuojasi neoficialiai. Seime jis – gana dažnas svečias.

Ieškos teisinio pagrindo

Šalies įstatymai nenumato, kad buvusiems parlamento vadovams būtų skiriamas tarnybinis transportas arba apsauga.

V.Landsbergiui, kuris Lietuvai atkūrus nepriklausomybę buvo aukščiausias šalies pareigūnas, apsauga skirta vidaus reikalų ministro įsakymu.

Klausimas dėl šios apsaugos teisėtumo vėl iškilo Seimo pirmininke tapus Darbo partijos vadovei L.Graužinienei.

Praėjusią savaitę politikė apie tai kalbėjo su Vadovybės apsaugos departamento vadovu Rymantu Mockevičiumi, o prieš kelias dienas – ir su Seimo frakcijų seniūnais bei komitetų pirmininkais.

Po šio pasitarimo pranešta, jog per savaitę planuojama parengti ir Seimo valdybai pateikti įstatymo pataisas, kurios esą išspręstų dėl europarlamentaro apsaugos iškylančias teisines kliūtis.

„Sutarėme, kad reikėtų dar kartą išnagrinėti visą teisinę bazę, nes tam, jog biudžete atsirastų pinigų, reikia, kad būtų įstatymo pataisa”, – aiškino L.Graužinienė.

Seimo pirmininkė tikino, kad diskusijų, ar palikti V.Landsbergiui apsaugą, ar jos atsisakyti, nekilo. Ji tik paminėjo, jog nuskambėjo apgailestavimų, kad būdami valdžioje konservatoriai taip ir nesugebėjo išspręsti šio klausimo.

Anksčiau L.Graužinienė netiesiogiai yra pasisakiusi prieš V.Landsbergio saugojimą, nes mano, kad praėjus daugiau kaip dvidešimčiai metų po nepriklausomybės atkūrimo buvusiam faktiniam šalies vadovui jokių grėsmių nekyla.

„Lietuvos ryto” šaltinių teigimu, panašios nuomonės pirmadienį vykusiame pasitarime laikėsi ir kai kurių valdančiųjų frakcijų vadovai.

Skirti sargybinį V.Landsbergiui nemato reikalo nei Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys, nei „tvarkiečių” seniūnas Petras Gražulis.

Pateikti įspūdingi skaičiai

Opozicijos atstovai įsitikinę, kad pasklidusios kalbos apie teisinę bazę ir siūlymai užlopyti kai kurias jos spragas tėra akių dūmimas.

Spėjama, kad valdantieji greičiausiai ryžosi atimti iš V.Landsbergio asmens sargybinį.

Tokios dabar kilusių diskusijų atomazgos neatmeta ir konservatoriams vadovaujantis opozicijos lyderis Andrius Kubilius. Jis stebėjosi, kad abejonių dėl V.Landsbergio apsaugos teisinio pagrindo kilo tik dabar, nors šis politikas saugomas jau daug metų.

Konservatorių vedlys taip pat abejojo ir Seimo nariams pateiktų skaičių, kiek esą gali atsieiti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų garbės pirmininko saugojimas, tikslumu: „Tos sumos laužiamos tiesiog iš piršto.”

Šiuo metu V.Landsbergis yra saugomas tik Lietuvoje, į kurią iš Briuselio ar Strasbūro dažniausiai grįžta savaitgaliais.

Europarlamentarą nuolat saugo vienas Vadovybės apsaugos departamento pareigūnas, kuris kartais pakeičia ir vairuotoją, kurį V.Landsbergis samdo už savo lėšas. Dešiniųjų patriarchas yra vežiojamas privačiu automobiliu.

L.Graužinienė parlamentarams pateikė skaičius, kad kitąmet, jei V.Landsbergis nuspręs nesiekti dar vienos kadencijos Europos Parlamente, jo apsaugai prireiktų išleisti gerokai daugiau pinigų nei dabar.

Teigiama, kad reikėtų pirkti naują vidutinės klasės automobilį, priimti naujų darbuotojų.

Seimo pirmininkės skaičiavimu, tam 2014 metais reikėtų 500 tūkst. litų, o 2015 metais – net 800 tūkst. litų. Aiškinama, kad tokias lėšas jau būtina numatyti kitų metų biudžete, ir todėl klausimas dėl V.Landsbergio apsaugos iškilo būtent dabar.

Į ginčus nenori veltis

Pats V.Landsbergis nenorėjo plačiau kalbėti, kodėl dabar taip rūpinamasi jo apsauga.

„Tegul diskutuoja”, – „Lietuvos rytui” atsainiai mestelėjo politikos veteranas ir pabrėžė, jog niekada pats sargybinių neprašė.

Vis dėlto dešiniųjų patriarchas neslėpė, kad ieškant sumanymo palikti jį be apsaugos autorių reikėtų matyti ne tik L.Graužinienę, bet ir Darbo partijos dvasinį vadovą Viktorą Uspaskichą.

„Jų reikėtų ir klausti, kodėl jie dabar šį klausimą kelia. Aš už juos atsakyti negaliu.

Ką jie iš tikrųjų galvoja – tai jų paslaptis. Bet galbūt reikia palaukti to projekto, kurį jie ruošiasi parengti”, – V.Landsbergis vengė tiesaus atsakymo paklaustas, ar už deklaruojamų siekių užlopyti neva egzistuojančias teisines spragas neslypi kitokie valdančiųjų užmojai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.