„Aptarėme susidariusią situaciją ir matome, kad skubiai reikia taisyti ir kai kurias įstatymo nuostatas, kad panašios situacijos nesikartotų“, - po pasitarimo žurnalistams sakė parlamento pirmininkė.
Pasak jos, teisėsauga tokiais atvejais dažnai ignoruoja žmogaus teisių klausimą.
Šiuo metu Visuomenės informavimo įstatymas numato, kad teismas gali įpareigoti žurnalistą atskleisti informacijos šaltinio paslaptį, jei tai „būtina dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų, taip pat siekiant užtikrinti, kad būtų apgintos asmenų konstitucinės teisės ir laisvės ir kad būtų vykdomas teisingumas“.
Pasitarimas sušauktas reaguojant į teisėsaugos veiksmus tyrime dėl valstybės paslapties atskleidimo. BNS pranešus apie Valstybės saugumo departamento perspėjimą dėl galimų informacinių provokacijų Specialiųjų tyrimų tarnyba kelis kartus vykdė kratas BNS redaktorės namuose, apklausai iškvietė šešis BNS darbuotojus, buvo paimti keli kompiuteriai. Ikiteisminio tyrimo metu teisėjas įpareigojo BNS redaktorę atskleisti informacijos šaltinį.
L.Graužinienė teigė, kad ji ketina susisiekti su tyrimą vykdančios Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovybe.
„Kalbėjom apie tai, kad reikia konkrečiau apibrėžti įstatymuose kai kurias nuostatas, aš galvoju po šio pasitarimo, kad vis dėlto grįžusi susisieksiu su STT vadovybe ir pabandysiu kai kuriuos momentus, nesigilindama į ikiteisminio tyrimo detales, išsiaiškint“, - teigė ji.
Žurnalistų klausiama, kaip vertina, kad susiklosčius tokiai situacijai STT vadovas Saulius Urbanavičius atostogauja, L.Graužinienė sakė tai matanti kaip „bailumo atvejį“. „Vertinu kaip vadovo bailumo atvejį. Bailus vadovas tokioj vietoj negali užimti pareigų“, - sakė L.Graužinienė. Ji pabrėžė, kad atsakomybė dėl veiksmų prieš žurnalistus tenka ir STT, ir Generalinei prokuratūrai.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius sakė, kad įstatyme turėtų būti aiškiau apibrėžti teisėsaugos veiksmai.
„Įstatymas numato galimybę išsaugoti tokią paslaptį, redakcijoms, žurnalistams neatskleisti šaltinio, tačiau nieko nepasakyta apie tai, kokių veiksmų gali imtis teisėsauga, tokių, kurie jiems gal būt atrodo naudingi, kaip kratos ir panašiai, net tais atvejais, kai nei redakcija, nei žurnalistai neįtariami jokiais nusikaltimais“, - teigė jis.
Naujienų agentūros BNS direktorė Jurga Eivaitė pabrėžė, jog veiksmuose prieš redakcijos darbuotoją labiausiai pasigesta žmogiško požiūrio. „Aš labai tikėčiausi, kad žurnalistų teisės bus apgintos, yra labai daug ką keisti ir taisyti, ir ne tik įstatymuose, tai yra ir požiūrio reikalas, ir požiūris į žmogų čia turėtų būti svarbiausias. Šito mes labiausiai pasigedome. Požiūris į žmogų yra tragiškas, ar tai žurnalistas, ar paprastas pilietis“, - po pasitarimo sakė redaktorė.
Ji patvirtino, kad redakcija saugos informacijos šaltinio paslaptį: „Tai principo reikalas“.
Žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė atkreipė dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 metų sprendimą, kai buvo išteisintas žurnalistas, be leidimo paskelbęs ikiteisminio tyrimo duomenis.
„Manau, ta teismo nutartis mums turi būti kelrodė žvaigždė, nes žurnalistas gauna informaciją ir, galbūt gindamas viešąjį interesą, paskelbia ją“, - kalbėjo inspektorė.
BNS pranešus apie VSD perspėjimą dėl galimų informacinių provokacijų, teisėsauga pradėjo tyrimą dėl galimo neteisėto informacijos atskleidimo.
BNS spalio 31 dieną pranešė apie VSD perspėjimą valstybės vadovams ir dviem Seimo komitetams, jog Rusija rengia naujas aktyvias informacines atakas ir artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę Dalią Grybauskaitę.
Praėjus kelioms valandoms, prezidentė patvirtino, kad VSD ją informavo apie provokacijas prieš Lietuvą, Europos Sąjungos (ES) Rytų partneres ir ją asmeniškai.
