- Pone Bradauskai, ar džiaugiatės išsaugojęs komiteto pirmininko postą?
- Nei aš liūdžiu, nei aš džiaugiuosi. Dirbu savo darbą ir tiek, o kokiam poste dirbsiu neturi reikšmės. Tik tai ne pagal konservatorių pamotą lazdelę aš ar vienose ar kitose pareigose turėčiau dirbti. Jie bando sustatyti pagal savo gaideles, bet gyvenimas koreguoja tuos visus įvykius. O jūs pristatėte neteisingai. Filmas yra apie Kovo 11 salę.
- Turbūt labai tampriai susijusi su Sausio įvykiais.
- Pripaišyt galima ką tik tai nori. Ir šiandien Rasa posėdžių salėje bandė susieti su Paleckiu, nesupratau kodėl. Ir su vienu Paleckiu, ir su kitu.
- Gal dėl to, kad ponas Paleckis yra pasisakęs apie Sausio 13 įvykius?
- Jis be abejo pasisakęs, bet tai prie ko čia aš?
- Jūs esat uždraudęs rodyti.
- Palaukit, kam aš tada burną aušinu? Klausotės kažko tai, o ne manęs. Dar kartą aiškinu. Buvo pasiūlyta į filmą įdėti nuopelnus ir kitų politikų, tame tarpe ir A.Brazausko. Buvo atsisakyta ir pats kancleris pasiūlė, kad geriau tada nerodom. Ir nerodėm. Tai ne mano vieno sprendimas. Tai buvo ir ekonomikos komiteto sprendimas.
- Ponia Juknevičiene, tai kodėl jūs tą audrą kėlėte, jei ponas Bradauskas sako, kad nėra priežasties, dėl ko jis turėjo atsistatydinti?
- Klausimai, dėl kurių visai nesijaudina Bronius Bradauskas yra patys svarbiausi ir mano, ir daugelio žmonių, kurie apgynė Lietuvos laisvę, gyvenimuose. Ir nieko čia neturi bendro su partiškumu. Žmonių, kurie pasirašė po siūlymu, pagal partijas net negali rūšiuoti.
Per Sausio 13 už Lietuvą kovojo negalvodami apie partijas. Ir ponas Bradauskas sako ne tiesą ir bando išsisukti, neva apie A.Brazauską norėjo rodyti. Sausio 13 nebuvo A.Brazausko prie parlamento, nei parlamente. Ponas Bradauskas nutyli, ką iš pradžių buvo pasakęs, kad pasiūlė išimti tą kadrą, nes buvo pakviestas Rusijos ambasadorius.
- (B.Bradauskas) Ne kadrą, o filmą.
- Aš cituoju tai, kas parašyta, ginčykitės su žurnalistais. Paduokit juos į teismą, jei neteisingai parašė. Tai buvo vertybinis balsavimas, kaip mes žiūrime į savo istoriją.
Sausio 13 šioj epochoj Lietuvai yra lyg Žalgirio mūšis. Ant jos remiasi dabartinės valstybės vertybės. Todėl kolaborantas A.Paleckis yra Rusijos Federacijos įrankis tam, kad tą vertybę išmuštų. Visa tai aš girdžiu per Rusijos propagandinius kanalus.
Gaila, kad šita dauguma susitapatino su Bradausku. Seime kalba, kad buvo susitarta nedalyvauti balsavime dėl Bradausko, kad po to socialdemokratai nedalyvautų balsavime dėl V.Uspaskicho.
- Pone Bradauskai, gal pakomentuokit?
- Tikrai man juoką kelia. Ko tik konservatoriai neprisigalvos. Jau mes, socialdemokratai, Sausio 13 nepripažįstam, su Rusija kolaboruojam, parduodam jai Lietuvą. Viešpatie, kiek jūs galite tas nesąmones ir idiotizmą kalbėti? Proto turėkit.
Kodėl aš čia turiu įrodinėti, kad ištisas naktis budėjau prie Aukščiausios Tarybos, su ginklu rankoje. Aš galbūt kur kas labiau rizikavau, nei Tamsta. R.Tapinienės laidoj jūsų pačių žmogus pasakė, kad gal ir gerai, jog buvo Sausio 13 aukos, greičiau išsikovojom nepriklausomybę. Kas čia per pasakymas? Tai čia mūsų žodžiai?
- Pone Bradauskai, jūs teigiate, kad jūsų veiksmas su A.Paleckio nuostatom jokio ryšio neturi.
- Absoliučiai. Jo nuostatos buvo, kad savi šaudė į savus. Tiek iš žurnalistų žinau. Aš to negalvoju. O dėl filmo, tai prie ko čia Sausio 13 ar kokia kita istorija?
- Telefonu kalbamės su Algirdu Paleckiu. Ar Jūsų sprendimas būtų buvęs toks pats, kaip ir pono Bradausko?
- Aš nemanau, kad Lietuvos Seime reikia daryti kažkokius renginius ir dairytis į kažkokios šalies ambasadorius. Iš kitos pusės aš pritariu ponui Bradauskui. Tie filmai, kurie rodomi Sausio 13 temomis per Lietuvos televizijas, yra vienpusiški. Rodomas daugiausia Landsbergis, tarybiniai kariai, kurie nešaudo. Nerodoma kita pusė. Nerodomi liudininkai, kurie matė, kad nuo stogų šaudė. Nerodomos senoviškos kulkos, ištrauktos iš aukų kūnų. Nerodoma, kaip V.Landsbergis kaitino aistras ir faktiškai skatino tautinę neapykantą. Žinoma, aukų atminimas turi būti gerbiamas.
- Pone Bradauskai, jūs taip pat teigiate, kad tas filmas buvo vienpusiškas.
- Nepasakyčiau, kad 100 proc. vienpusiškas, bet daug dėmesio skiriama vienam žmogui, vienai partijai.
- Tai gal ne veltui jus lygina su ponu Paleckiu?
- Lyginkit mane su kuo tik norit, man nuo to nei geriau, nei blogiau. Kodėl jūs prikišat, kad Bradauskas uždraudė? Ne Bradauskas, du komitetai pasisakė.
Kodėl aš vienas linksniuojamas? Ponas Auštrevičius, kuris koordinavo renginį, jau prieš dvi savaites žinojo, kad filmas nebus rodomas. Tada tylėjo užsičiaupęs, o kai renginys pavyko puikiausiai, prasidėjo puolimas ir jis prisidėjo prie anos pusės.
- Jūs sakote, kad jaučiatės persekiojimas. Tai kas jus persekioja?
- Nepasiėmiau dabar Konstitucijos, bet atsimenu beveik pažodžiui, jog Seimo narys už savo mintis, išsakytas Seime, negali būti persekiojamas. Tekstas, kuris paruoštas interpeliacijai, yra niekas kitas, o siūlymas mane atleisti už mano politinius įsitikinimus.
- (R.Juknevičienė) Apie kokius čia persekiojimus galima kalbėti. Pareigos Seime turi atitikti tam tikrą reputaciją, vertybes. Nėra linksma, jei A.Paleckis yra sąmoningas kolaborantas, tai ponas Bradauskas net nesuvokia. Apgailėtina ta sovietmečio agonija, bet ją reikės ištverti. Čia yra ryški išraiška to sovietmečio mąstymo, požiūrio. Juk ne taip lengvai mes tą nepriklausomybę išsikovojom.
- Jūs.
- (R.Juknevičienė) Visa Lietuva, lietuviai. Mes užmirštam tokią savo istorijos dalį, tą kolaboravimo, išdavysčių dalį. Juk A.Paleckio senelis nuo 1930-ų metų buvo pats vertingiausias Rusijos pasiuntinybės agentas. Šiandien tas kolaboravimas nėra taip lengvai pamatomas ir žmonėms tai atrodo visai normalu. Kaip ir Bradauskui. Jam atrodo normalu tai, ką jis padarė. Net nesuabejojo tuo.
- Grįžkim prie to posto. Pone Bradauskai, kaip Jums pavyko išsaugoti tą postą? Balsavime dalyvavo tiktai 41 parlamentaras. Ponia Juknevičienė sako, kad įvyko balsavimas už vertybes, tai akivaizdu, kad Jūs ta vertybė ir esate Seime.
- Opozicijos daug žmonių nedalyvavo, kurie supranta kaltinimo absurdiškumą. Jeigu žmonės taip balsavo, aš labai džiaugiuosi, kad jau persiverčia mūsų baimė prieš konservatorius, kad tik jie vieni teisingi, kad tik jie kovoja už nepriklausomybę, o visi kiti yra kolaborantai. Tai aš džiaugiuosi, kad bent Seime jau persiverčia, o kaime nėra ko kalbėti. Yra visai kitokios nuomonės. Bet nėra didesnio tėvynės išdavimo, kaip silpninti ją ekonomiškai.
Konservatorių politika ir yra tokia. Visos didžiosios valstybės susitarė su Rusija ir turi didelės naudos. Konservatoriai nukerpa tas gijas, kurias galėtume gauti iš Rusijos.
- (R.Juknevičienė) Metai laiko šita vyriausybė yra valdžioj. Tai prie konservatorių įvyko pieno karas, pone Bradauskai? Nebemeluokit, jau baigėsi komunistų partijos laikai.
- Kokią asmeninę naudą, pone Bradauskai, jūs turėjote?
- Asmeninės neturiu niekada naudos. Kad ir kaip Rasa su Razma įrodinėjo, kad mano draudimo kompanija „Lamantinas“ turi sąsajų su Rusija ar Baltarusija.
- Bet ji turi sąsajų.
- Neturi.
- Klientai Jūsų yra.
- Nėra mūsų klientų, iš kur jūs ištraukėt?
- Nėra, jūs garantuojat?
- Nėra, ką jūs čia šnekat nesąmones. Mūsų klientai yra mūsų brokeriai, su kuriais mes dirbam. Mes produktą atiduodam brokeriams, kurie Lietuvos ūkio subjektams išduoda laidavimus sumokėti PVM įvežtoms į Lietuvą prekėms. Rusija čia neįveža nieko. Ką Jūs čia šnekat nesąmones?
- Tai kas yra jūsų klientai?
- Visi Lietuvos ūkio subjektai. Tie, kurie importuoja prekes iš trečiųjų šalių. Mes laiduojam, kad jie sumokės PVM į valstybės biudžetą.
- Iš kur jie atsiveža tas prekes?
- Iš viso pasaulio. Tai prie ko čia Rusija? Mes su jais neturim tiesioginio ryšio. Gal keli klientai yra – „Mažeikių nafta“ ir dar ten kažkas. Visi kiti dirba per mūsų brokerius.
- (R.Juknevičienė) Ekspertai sako, kad Jūsų pajamos daugiausia priklauso nuo Rusijos ir Baltarusijos. Tai aš manau žurnalistai išsiaiškins labai lengvai iš kur tos pajamos Jūsų ateina. Esmė yra Jūsų interesai. Net ir Rusijos ir Baltarusijos ambasadorių išimtinis pakvietimas, ko nėra buvę, į Europos Sąjungos renginius. Tai irgi buvo susiję su Jūsų interesais išlaikyti tuos santykius.
- Visus ambasadorius kvietė kanceliarija.
- (R.Juknevičienė) Su Jūsų reikalavimu.
- Ne. Ne mano reikalavimu. Visus ambasadorius pakvietė. Dalyvavo ir Prancūzijos ambasadorius, ir Amerikos.
- (R.Juknevičienė) Amerikos nebuvo pakviestas.
- Buvo. Ką Jūs čia ginčijatės su manim. Aš gal geriau žinau, kas buvo pakviestas.
- Pone Bradauskai, Jūs esate antras pagal turtingumą Seimo narys.
- Na ir kas?
- Nieko, labai smagu. Vadinasi gerai dirbat kažkur, ne Seime. Ar Jūsų piniginė dabartiniam balsavimui dėl posto turėjo įtakos?
- Ne.
- Sąžiningai galit pasakyt?
- Sąžiningai. Jeigu ką padidinam, tai visai kitu darbu.
- Kodėl jums šitas postas toks svarbus?
- Man jisai nesvarbus, mane partija delegavo. Man ne postas svarbu, o principas. Kad mane konservatoriai nuiminėtų nuo posto? Nė už ką. To dar betrūko.
- Jums buvo pasiūlymas atsiprašyti.
- Už ką? Aš atsiprašau visą laiką, kai aš kaltas. Šiuo atveju aš nesijaučiu. Ten man sufalsifikavo ir iškraipė žurnalistai. Salėj buvo apie 50 žmonių, paklauskit ir pasakys kas buvo mano pasakyta, kas ne.
- Pone Bradauskai, turit gerą progą atsiprašyti eteryje. Nenorite vis tiek?
- Tai Jūs ir atsiprašykit manęs.
- O už ką aš turiu jūsų atsiprašyti?
- Už tai, kad veltui gaištam laiką. Išpūstas reikalas iki to falsifikato, o kitoj valstybėj vargu ar yra tokie dalykai. Bet čia leidžiama.
- Ką jums reiškia moralė?
- Labai daug. Jeigu jums tiek reikštų moralė, tai būtų viskas tvarkoj.
- Bet ne aš uždraudžiau filmą rodyti.
- Ir aš neuždraudžiau filmo rodyti.
- (R.Juknevičienė) Bet filmas nebuvo parodytas todėl, kad buvo reikalaujama iškirpti dalį apie Sausio 13, kad neerzintų Rusijos Federacijos ambasadoriaus.
- Rasa, ką su Tamsta kalbėti, kai į akis meluojat.
- (R.Juknevičienė) O man galima pasisakyti?
- Ne, tai ką čia sakyti.
- (R.Juknevičienė) Negalima, tai negalima.
