Jos teigimu, į kiekvieną buvusio vyro skundą, nors jie ir neturi pagrindo, operatyviai reaguojančios tarnybos apsunkina Jolantos ir jos nepilnamečių dukrų gyvenimą. Mergaitės net atsisako kalbėtis su socialinėmis darbuotojomis, yra dirglios ir pavargusios dėl nuolatinio vaikų teisių tarnybų kišimosi į šeimos gyvenimą.
Jolanta pabrėžia – ji nėra nei asociali, nei narkomanė, nei alkoholikė, tačiau moteris yra nuolat priversta turėti reikalų su vaiko teisių tarnybomis: „Buvęs vyras keršija man, kad su juo išsiskyriau, ir padedamas įvairių tarnybų nuolat persekioja mane ir vaikus bei drumsčia mūsų šeimos gyvenimą“, – pasakojo Jolanta.
Jolanta savo tikrojo vardo nenorėjo skelbti dėl to, kad jos dukros yra paauglės ir susidariusią situaciją su tėvu stipriai išgyvena.
Papasakoti šios moters istoriją painu. Pati Jolanta sako – jos atvejis svarbus ne tuo, kad jos santykiai su vyru susiklostė nesėkmingai. Svarbiausia, jos nuomone – institucijų, kurios turėtų ginti vaikus ir jų interesus, elgesys.
Pavyzdžiui, kodėl dukros apklausoje dalyvavusios Vilniaus savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės skaudino ir žemino dvylikametę Jolantos dukrą? Kodėl ji ir jos dukros yra stebimos psichologų, kurie turi duoti ataskaitą Vaiko teisių kontrolieriaus tarnybai?
Kodėl nuolat pabrėžiama, kad Jolanta trukdo vaikams atkurti ryšį su tėvu, bei siūloma organizuoti bendrus susitikimus psichologo kabinete, kai patys vaikai to nenori, o juolab bijo tėvo?
Dar daugiau – kodėl Jolanta gavo oficialų įspėjimą iš Vaiko teisių apsaugos kontrolierės, jeigu ji nepadarė nieko blogo?
Jolantos nuomone, tokių tėvų, kurie vieniši augina vaikus, o vaikus ginti turinčios institucijos tik apsunkina jų gyvenimą – yra ne viena.
Nori gyventi ramiai
„Gerai besielgiantys ir besimokantys vaikai dėl buvusio mano vyro nuolat tampomi vaikų teisių tarnybų. Sveikiems vaikams dėl vyro užgaidų buvo skirta teismo psichologinė ekspertizė. Rezultatai buvusiam vyrui nepatiko, jis pareiškė, kad teismo ekspertė netinkamai atliko savo darbą. Aš ir mano dukros norime ramiai gyventi, o ne būti nuolat tampomos po įvairias tarnybas, visokio plauko socialinius darbuotojus ir psichologus“, – sakė Jolanta.
Jos teigimu, paauglės mergaitės tik nori, kad tėvas paliktų jas ramybėje, ir išgyvena, kad yra nuolat jo persekiojamos ir tampomos po visokias institucijas, tenkinant tėvo užgaidas ir interesus.
„Vyras ir toliau mane ir vaikus persekioja ir terorizuoja, tik padedamas vaikų teisių tarnybų, o tos tarnybos nesirūpina, kaip užtikrinti vaikų ramybę, jos tik žiūri, kaip apginti netinkamai besielgiantį tėvą“, – tikino Jolanta.
Gavo įspėjimą
Po vieno įprasto buvusio Jolantos vyro skundo Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba atliko tyrimą. Buvo nuspręsta įspėti moterį už trukdymą tėvui susitikti ir bendrauti su dukromis pagal teismo patvirtintą bendravimo su dukromis tvarką. Buvo paminėta ir tai, kad Jolanta vengia padėti atkurti dukrų ryšį su tėvu, tam pasitelkiant psichologo konsultacijas.
„Šios abstrakčios frazės visiškai neturi jokio faktinio pagrindo, nes vaiko teisių kontrolierė neturi jokių įrodymų, kad aš trukdau vaikams susitikti su tėvu. Ar vaikus mama turi tempti už ausų ir naudoti prievartą, jei vaikai nenori bendrauti su tėvu dėl jo elgesio? Jei tėvas ir toliau taip elgsis, ar ir vėl bus kalta mama?“ – nesuprato dviejų dukrų motina.
Po vyro skundo Vilniaus vaiko apsaugos skyrius buvo įpareigotas kas ketvirtį raštu informuoti Vaiko teisių apsaugos kontrolierę apie esamą situaciją. Tik neaišku, kuo Jolantos šeima yra tokia ypatinga, kad vaiko teisių kontrolierė turėtų taip atidžiai stebėti jų gyvenimą.
„Ar vėl kas ketvirtį nieko nesuprantantys ir šališki valdininkai brausis pas mus į namus ir kažką tikrins, klausinės vaikų apie tai, ką jie jau daugybei valdininkų atsakė ne vieną kartą? Kuo tai padės vaikams, kad jie gyventų ramiau?“ – Jolantai pasakojant apie savo ir dukrų gyvenimą, jos balse buvo justi įtampa.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė atkreipė dėmesį į tai, kad tėvo dalyvavimas vaikų auklėjime yra būtinas, jog vaikai visavertiškai vystytųsi ir kad įstatymai numato administracinę ir baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti teismo sprendimą.
Jolantos teigimu, atlikdama tyrimą Vaiko teisių kontrolieriaus tarnyba neapklausė nei jos, nei dukrų, nesikreipė į dukrų mokyklą ar šeimos gydytoją, kuris visą šeimą pažįsta jau daugiau nei dešimt metų.
„Iš penkių puslapių pažymos su įspėjimu nesužinojau nieko konkretaus, tačiau kontrolierė du iš penkių puslapių paskyrė įstatymų straipsniams su civilinėmis ir baudžiamosiomis atsakomybėmis, kurios man gresia. Tik nežinau, už ką“, – pabrėžė Jolanta.
Tėvo nemenkino, bet įspėjimą gavo
Taip pat įspėjime pažymėta, kad „psichologų yra įrodyta, kad neigiamas emocijas ir išgyvenimus vaikui gali sukelti kito iš tėvų menkinimas“. Tačiau faktų, kad Jolanta mergaičių akivaizdoje menkintų tėvą, nėra.
„Mano buvusiam vyrui toks įspėjimas – puiki paspirtis teisme, nes mūsų trečius metus trunkantis teismo procesas dėl alimentų priteisimo dar nesibaigė. Niekas nenagrinės teisme, koks čia naujas dokumentas, sugalvotas kontrolierės – įspėjimas–rekomendacija“, – piktinosi moteris. Kalbant apie menkinimą, situacija yra atvirkščia – antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad mergaičių tėvas savo dukroms siuntė tokio pobūdžio žinutes: „Jei nori, ateik paklausyk įrašų, kaip ant tavęs varė mama ir močiutė“, „Mama ir vėl tave apgavo“, „Stipriai tave sugadino mama ir seneliai, ir labai lengvai pasidavei būdama apgauta.“
Jolanta nesupranta, kodėl į šias tėvo siųstas žinutes atlikdama savo tyrimą nesureagavo Vaiko teisių kontrolieriaus tarnyba.
Be to, Jolanta turi bendrauti ir su socialine darbuotoja Aušra Rutkauskaite, nors vaiko teisių apsaugos kontrolierė tikina, kad nėra davusi tokio nurodymo Vilniaus vaiko teisių apsaugos skyriui.
Socialine darbuotoja prisistačiusi moteris, kuri nuolat skambina Jolantai, dirba nevyriausybinėje organizacijoje „Atsigręžk į vaikus“, teikiančioje socialinę pagalbą tėvų globos netekusiems vaikams. Ji paaiškino, kad nėra tiesiogiai siųsta Vilniaus vaiko teisių apsaugos skyriaus, tačiau su juo bendradarbiauja.
Neskatina bendrauti su tėvu
Kadangi prarado darbą, Jolanta padavė pareiškimą į teismą dėl alimentų padidinimo ir dukrų bendravimo su tėvu tvarkos pakeitimo. „Vaikų tėvas nuolat deklaruoja, kaip jis myli vaikus, tik, jų motinai praradus darbą, trejus metus su ja teisiasi dėl alimentų padidinimo ir savo vaikams neskiria nė vieno papildomo lito“, – karčiai pastebėjo Jolanta.
Buvęs Jolantos vyras būtent šio teismo paprašė padaryti vaikams teismo psichologijos ekspertizę. Tai užtruko beveik vienerius metus. Atlikus ekspertizę buvo nustatyta, kad pagrindinės priežastys, lėmusios santykio su tėvu pablogėjimą, buvo jo elgesys, o dukrų bendravimas su juo nutrūko dėl jo paties netinkamo elgesio su vaikais modelio pasirinkimo.
„Kodėl vaikų teisės nekreipia dėmesio į tai, kokias santykių pablogėjimo priežastis nurodė teismo ekspertė – netinkamą tėvo elgesį? Kuo čia dėta aš ar dukros – tėvas turi psichologinių problemų, tegul eina, gydosi ir mokosi bendrauti su vaikais, o ne neša raštelius iš savo draugų, dirbančių psichologinėse tarnybose, kad jau lankė jam skirtas valandas“, – sakė Jolanta.
Oficialiame vaiko teisių kontrolieriaus rašte minima, kad Jolanta neužtikrina ir neskatina dukrų bendrauti su tėvu, motyvuodama tuo, kad dukros kategoriškai atsisako matytis su tėvu ar eiti pas psichologus.
Taip pat pažymėta, kad dukrų motina neužtikrina vaikų interesų, kurie reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų, ir elgiasi priešingai – skatina dukras nebendrauti su tėvu, nepriimti jo dovanų, nesilankyti pas psichologus, kad nebūtų atkurti tėvo ir dukrų santykiai. Tačiau realių įrodymų apie šiuos dalykus vaikų teisių pareigūnai neturi.
„Kai išsiskyrėme su vyru, pagal teismo sprendimą vyras galėjo pasiimti dukras kas antrą savaitgalį ir dar vieną vakarą per savaitę. Daugiau kaip metus dukros pas vyrą būdavo teismo paskirtu laiku ir problemų nekildavo. Tačiau po metų dukros man ėmė vis dažniau sakyti, kad jos pas tėvą eiti nenori ir neis. Aš, aišku, dėl to neapsidžiaugiau ir ėmiau domėtis, kodėl jos atsisako būti su tėvu“, – kalbėjo moteris.
Savo pasakojimą dėsčiusi moteris teigė, mergaitės bijo – yra net skambinusios jai iš mokyklos mergaičių tualeto, nes bijojo išeiti į lauką, kur matė laukiantį tėvą.
Apklausa vyko neprofesionaliai?
Jolanta buvo ypač pasipiktinusi tuo, kaip buvo atliekama jos dvylikametės dukros apklausa Vilniaus vaikų teisių tarnyboje. Šioje apklausoje mergaitė kalbėjosi su trimis Vaiko teisių skyriaus atstovėmis.
„Pasak dukros, šios atstovės bandė jai įpiršti priešingas mintis, negu tai, ką ji pati sakė. Jos atvirai mano dukrą žemino sakydamos garsiai prie jos, kad reikia patikrinti jos psichinę būklę. Tarnybos teisininkė per pokalbį išsitraukė kažkokią knygą ir mergaitei pasakė, kad šioje knygoje yra parašyta, jog vaikas negali likti be tėvo priežiūros“, – specialistų elgesio nesuvokė moteris.
Pasak Jolantos dukros, skyriaus darbuotojos bandė jai įpiršti priešingas mintis, negu tai, ką ji sakė. „Jos atvirai ją žemino, sakydamos garsiai prie dukros, kad reikia patikrinti jos psichinę būklę, kad ji kalba mamos žodžiais, dar mergaitei beveik nepradėjus kalbėti. Negana to, po pokalbio atstovės surašė, kaip vėliau paaiškėjo tikrovės neatitinkantį protokolą ir dvylikos metų vaiko paprašė ant jo pasirašyti, nepaaiškinę nei kam to reikia, nei kokios bus to pasirašymo pasekmės“, - aiškino Jolanta.
Moteris negalėjo atsistebėti ir laikinai pareigas užėmusios vedėjos elgesiu po apklausos. Specialistė, kuri dalyvavo dukros apklausoje, vėliau motinai pasakė, kad „vien tai, jog dukra nenori matytis su tėvu, rodo, kad su ja kažkas yra ne taip“.
Vilniaus savivaldybės Vaikų teisių skyriaus atstovai šio atvejo nekomentavo.
„Išdėstyti teiginiai yra subjektyvi Jolantos nuomonė. Atsižvelgiant į vaikų teises ir teisėtus interesus bei siekiant, kad jie nebūtų pažeisti, vadovaujantis asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, informacijos neteikiame ir nekomentuojame“, – teigė Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Lina Juškevičienė.
Išvados – nešališkos
„Moteris buvo įspėta už tai, kad nesilaiko galiojančios Vilniaus miesto teismo sprendimu patvirtintos tėvo bendravimo su dukromis tvarkos ir nepadeda dukroms atkurti santykio su tėvu, tai yra, atsisako psichologų pagalbos ir neužtikrina, kad tokią pagalbą gautų dukros“, – teigė Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybos atstovai.
Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus, kaip savarankiško ir nepriklausomo vaiko teisių gynėjo, sprendimai turėtų būti vertinami kaip nešališkos išvados, rekomendacijos, kurių įgyvendinimas grindžiamas savanoriškumu.
„Priimtas sprendimas (įspėjimas. – Red.) turėtų būti vertinamas kaip rekomendacija, kurios apsvarstymas ir galimas į ją atsižvelgimas padėtų sėkmingiau užtikrinti vaikų apskritai ar konkretaus vaiko teises ir interesus“, – pažymėjo Vaiko teisių kontrolieriaus tarnybos atstovai.
Tyrimo metu gauta ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažymoje įvardyta informacija patvirtino konfliktinius tėvų santykius ir sudėtingus tėvo ir dukrų santykius bei „poreikį priemonėms, kurios padėtų ginti ir apsaugoti vaikų teises ir teisėtus interesus dėl susidariusios situacijos, žvelgiant išimtinai per ilgalaikę perspektyvą“.
„Labai svarbu pažymėti, kad sprendime kritiškai įvertintas vengimas siekti psichologo konsultacijų negali būti suprantamas, kaip vaikų vertimas bendrauti prieš vaikų valią, priešingai – tokia pagalba išimtinai turėtų būti vertinama, kaip pirmiausia paskatinanti tėvus bendrauti ir bendradarbiauti, o kartu ir svarbiausia padėti vaikams, suvokiant šeimos ryšių išsaugojimo svarbą“, – susidariusią situaciją komentavo Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnyba.
Taip pat buvo pabrėžta, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolierės išvados ir sprendimas nesiskiria nuo teismo eksperto išvadų ir joms neprieštarauja.
