Abi pusės – tiek Lietuva, tiek Lenkija rodo daugiau pastangų viena kitą suprasti.
Lietuvą su Lenkija šiek tiek suartino NATO karinės pratybos, vykusios Baltijos šalyse ir Lenkijoje.
Lietuvos premjero A.Butkevičiaus ir krašto apsaugos ministro J.Oleko vizitai į Lenkiją stebėti bendrų pratybų taip pat, žinoma, nepakenkė.
Prezidentė D.Grybauskaitė po ilgos pauzės apsilankė Varšuvoje. Ir ne bet kada, o lapkričio 11-ąją – Lenkijos nepriklausomybės dieną.
Tiesa, Lietuvos vadovė susitiko su Lenkijos prezidentu B.Komorowskiu, tačiau lenkai vis tiek spėliojo, kas gi nutiko mūsų prezidentei, kad ji atvyko į Varšuvą, bet šventiniuose renginiuose nedalyvavo.
Prezidentė Lietuvos žiniasklaidai tiesiog pasakė, kad Lenkija yra svarbi Lietuvos partnerė. Iš tikrųjų ji mums svarbi, ypač tuomet, kai santykiai su Maskva yra pašliję.
Lietuvą su Lenkija sieja bendras požiūris į Rytų partnerystę, aktyvios abiejų šalių pastangos pasirašyti sutartis su Ukraina, Moldova ir Gruzija.
Geopolitiniu požiūriu Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms, taip pat Lenkijai ypač svarbus būtų Ukrainos apsisprendimas pasirašyti Asociacijos sutartį su ES.
Džiugina ir tai, kad lietuvių požiūris į Lenkiją, o lenkų į Lietuvą pamažu gerėja.
Lenkijos Visuomenės reikalų institutas (Institut Spraw Publicznych – ISP) šiais metais kartu su lietuvių ekspertais atliko išsamius sociologinius tyrimus, kurie patvirtino tam tikras Lietuvos ir Lenkijos santykių tendencijas.
Lietuvos bendrovė „Spinter tyrimai”, apklaususi Lietuvos gyventojus, konstatavo, kad Lenkiją galima grėsme Lietuvai laiko vos 1,7 procento apklaustųjų, o Rusiją – 18 procentų apklaustųjų.
Bet pačioje Lenkijos visuomenėje yra gajūs tam tikri stereotipai apie Lietuvą. Pirmasis – žinoma, lenkų mažumos padėtis Lietuvoje.
Lenkijos visuomenė į Lietuvos lenkus žiūri kaip į monolitą ir dalis mano, kad jų teisės Lietuvoje yra pažeidžiamos.
Tiesa, lenkų institutui ISP apklausus Lietuvos lenkus paaiškėjo, kad dauguma apklaustųjų – 44 proc. mano, kad jų teisės Lietuvoje nėra pažeidžiamos. Engiami jaučiasi 40 proc. apklaustųjų, o 16 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu.
Nemažai lietuvių Lietuvoje – apie trečdalį apklaustųjų – turi nuomonę, kad lietuvių mažumos padėtis Lenkijoje nėra gera.
Tačiau apklausos rodo, kad tik 14 proc. Lenkijos lietuvių mano, jog jų, kaip mažumos, padėtis nėra gerbiama.
Lietuvoje tiktai apie pusę lenkų leidžia savo vaikus į lenkiškas mokyklas. Kita pusė lanko lietuviškas ir nemano, kad Lietuvoje yra problemų dėl lenkiškų mokyklų.
Lenkų instituto duomenimis, ketvirtis Lietuvos lenkų šeimoje nekalba lenkiškai. 20 proc. apklaustųjų kalba rusiškai ir 6 proc. – lietuviškai.
Patys lenkų ekspertai, atlikę tyrimus, kritiškai vertina Lenkijos valdžią ir priekaištauja jai, kad ji mažiau rūpinasi lenkų mažumos Lietuvoje integravimusi į Lietuvos visuomenę, o daugiau dėmesio skiria jos uždarumui palaikyti.
Laikantis tokios nuostatos Lenkijos užsienio politika tampa Lietuvos lenkų mažumos Lietuvoje įkaite.
Dar vienas stiprus mitas, veikiantis Lietuvos ir Lenkijos santykius, yra įsigalėjusi nuomonė, kad bendra abiejų tautų istorija leidžia suvokti dabarties problemas.
Iš tikrųjų istorija visuomenei rūpi kur kas mažiau nei specialistams.
Nors kas trečias apklaustas lietuvis mano, kad Lenkija turėtų jaustis kalta dėl prieškario istorijos, net 40 procentų lietuvių prieškario įvykiams neteikia jokios reikšmės.
Daugelis lietuvių ir lenkų mano, kad jie yra panašūs vieni į kitus savo gyvenimo būdu, ta pačia katalikų religija ir kitokiais aspektais.
Tačiau abi tautos nedaug žino viena apie kitą. Nors pagal apklausas pusė lenkų lietuviams jaučia simpatiją, iš dešimties lenkų tik vienas yra kada nors buvęs Lietuvoje.
Lenkus myli tik kas ketvirtas lietuvis, tačiau tai netrukdo lietuviams dažnai važiuoti į Lenkiją apsipirkti.
Kita vertus, lietuviai, matyt, apskritai yra mažiau linkę į polonofiliją.
Tai liudija ir apklausoje lietuviams pateiktas klausimas, ką jie pasirinktų, jei būtų galimybė, savo žentu: rusą ar lenką?
Dauguma lietuvių pasirinktų rusą, nors dauguma Lietuvos lenkaičių mieliau savo vyru rinktųsi lietuvį, o ne vietos lenką arba rusą.
Lietuvoje, nepaisant patirtų represijų ir okupacijos, dalis visuomenės labiau simpatizuoja Rusijai, o ne Lenkijai.
Tai liudija Lietuvoje populiarūs rusiški filmai, tiražuojami per visus TV kanalus, ypač komercinius, rusų autorių spektakliai, rusiškos dainos ir muzika, skambanti provincijos kavinėse, rusiška spauda.
Beveik visi lietuvių politikai Lietuvos rusų laidose kalba rusiškai. Tačiau Lietuvos lenkų radijo laidose neteko girdėti nė vieno lenkiškai kalbančio lietuvio.
