Ką daryti, kad visuomenėje vis garsiau skambėtų moterų specialisčių žodis?
Apie tai „Lietuvos rytas“ kalbėjosi su EIGE lyčių lygybės eksperte, socialinių mokslų daktare Jolanta Reingarde.
– Teigėte, kad agitacija už lyčių lygybę visuomenei jau smarkiai pabodo.
Ir kad reikia kurti moterų eksperčių duomenų bazę, kad žurnalistai įvairius gyvenimo reiškinius dažniau kviestų komentuoti specialistes moteris, o ne vien tuos pačius vyrus. Kodėl to reikia?
– Viešojoje erdvėje akivaizdžiai trūksta moterų specialisčių nuomonės, kai svarstomos bankininkystės, tarptautinės politikos, ekonomikos problemos.
Moterų balsas dažniausiai girdimas tada, kai diskutuojama apie kulinariją, grožio procedūras, šeimą, vaikų auklėjimą, švietimą, ligas.
Dirbtinai kuriami du pasauliai – vyriškasis ir moteriškasis.
Jei žiniasklaida kviečia moteris pasisakyti tik ribotais klausimais, ji pati įtvirtina stereotipą, kad moterys gali būti vos kelių sričių žinovės.
Visuomenė praranda požiūrio visapusiškumą.
– Ar galėtumėte pateikti konkretų pavyzdį, kur moterys įsileidžiamos nenoriai?
– Atkreipiau dėmesį, kad visuomeninis transliuotojas kalbėti apie valstybės valdymą į savo laidas dažniau kviečia vyriją, nors tų problemų sprendimas lemia abiejų lyčių ateitį.
Darau išvadą, kad visuomenės požiūrį į šiuos klausimus dažniausiai formuoja vyriška nuomonė. Tai tikrai ne vienintelis pavyzdys. Ir ši tendencija būdinga ne tik Lietuvai.
– Kodėl tai blogai?
– Kiekvienas žmogus bei socialinė grupė turi įgiję skirtingos patirties.
Jei apie tautinių mažumų problemas kalba ne pati mažuma, o kiti asmenys, neturintys tos patirties, mažuma tampa nematoma ir negirdima. Tas pats principas galioja ir lyčių patirties klausimu: jei apie visuomenei svarbius dalykus diskutuoja ir sprendimus priima tik vyrai, jie pateikia tik vyrišką požiūrį į tai, kas vyksta.
Jei žurnalistai moterų specialisčių pasisakyti nekviečia, moterys ir jų nuomonė tampa nematomos.
– Kas nors tuoj žers priekaištą, kad moterys nesugeba arba nenori gilintis į vadinamąsias rimtas sritis.
– Toks mąstymas – nepagrįstas. Realybė yra kitokia: aukštąjį mokslą įgyja daugiau moterų ir nemaža jų dalis dirba mokslinį darbą, atlieka tyrimus ir gali pateikti pagrįstą bei profesionalų požiūrį.
Kad visuomenė veiktų darniai, abi lytys privalo tolygiai dalyvauti sprendimų priėmimo procese. Jei nėra sprendžiančių moterų – nėra ir moterų požiūrio perspektyvos.
Reikia padėti žurnalistams greičiau apie tokias moteris sužinoti.
– Ką šiuo klausimu siūlo tarptautiniai ekspertai?
– Sudaryti ir skelbti internete nuolat atnaujinamą duomenų bazę apie įvairių sričių moteris ekspertes, galinčias dalyvauti žiniasklaidos diskusijose ekonomikos, tarptautinės politikos, bankininkystės, filosofijos ir kitais svarbiais klausimais.
Tokia duomenų bazė palengvintų žurnalistams kvalifikuotų moterų komentatorių paieškas.
– Paminėkite, ką iš Lietuvos moterų politologių ar filosofių vertėtų dažniau kviesti į viešas diskusijas.
– Irminą Matonytę, Jūratę Novagrockienę, Ainę Ramonaitę, Nidą Vasiliauskaitę, Audronę Žukauskienę. Yra ir daug kitų puikių mokslininkių.
Kuriamas įspūdis, kad filosofija ir politologija irgi yra vyriškos kompetencijos sritys.
Jeigu pokalbiui reikia filosofo, dažniausiai išgirsime vyrišką nuomonę, nors Lietuvos universitetuose šioje srityje parengiama daug merginų, jos rašo disertacijas, įgyja kvalifikaciją užsienyje.
