Teisėja neišgelbėjo aferų meistro S.Rachinšteino

Vilniaus apygardos teismo teisėjams teks skaičiuoti milijonus, kuriuos iš valstybės galėjo pasisavinti fiktyvių įmonių tinklą įkūręs šešėlinis milijonierius. Nuo sudėtingos aferos nagrinėjimo Konstitucinis teismas teisėjų neišgelbėjo.

Daugiau nuotraukų (1)

Milda Kuizinaitė

Nov 27, 2013, 7:11 AM, atnaujinta Feb 20, 2018, 3:23 AM

Teismuose pergales švenčiantis skandalingas verslininkas 47 metų Sergejus Rachinšteinas turės įveikti dar vieną nelengvą kliūtį, rašo „Lietuvos rytas“.

Dėl didžiulės aferos kartą jau išteisintas milijonierius turės atremti naujus prokuratūros argumentus. Patikslinti kaltinimus apeliacinės instancijos teisme prokuratūrai leido Konstitucinis teismas (KT).

Prokurorui atrišo rankas

KT nusprendė, kad Baudžiamojo proceso kodekso straipsnis, leidžiantis prokurorui, privačiam kaltintojui ar nukentėjusiajam patikslinti nusikaltimo aplinkybes apeliacinės instancijos teisme, neprieštarauja Konstitucijai.

„Apribojus galimybes pakeisti kaltinime nurodytas aplinkybes, būtų sudarytos prielaidos nusikaltimą padariusiam asmeniui skirti neteisingą bausmę“, – teigiama KT nutartyje.

Tad S.Rachinšteino byla dar šiais metais turėtų sugrįžti į Vilniaus apygardos teismą (VAT). Jai išnagrinėti liko metai, nes nusikaltimai, kuriais kaltinamas S.Rachinšteinas ir jo bendrininkai, įvykdyti 2004 metais. 2014-aisiais šiems nusikaltimams sueis senaties terminas.

Žala valstybei išaugo

Jei Konstitucinis teismas būtų priėmęs kitokį sprendimą, prokuroras Vytautas Kukaitis būtų prašęs bylą grąžinti į prokuratūrą, iš naujo rašęs kaltinimus ir ją vėl perdavęs pirmosios instancijos teismui. Tuomet senatis, ko gero, būtų buvusi neišvengiama.

Į KT nusprendė kreiptis ir sudėtingos bylos nagrinėjimą metams sustabdė VAT teisėjų kolegijai vadovaujanti teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė.

Tuomet „Lietuvos ryto“ kalbinti teisininkai įžvelgė teisėjų nenorą nagrinėti painią bylą.

Kartu su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnais dirbę prokurorai bando įrodyti, kad fiktyvių įmonių tinklą sukūręs S.Rachinšteinas legalizavo 10 milijonų 779 tūkstančius litų ir pasisavino milijoną 644 tūkstančius pridėtinės vertės mokesčių (PVM).

Patikslinus kaltinimus pasisavintų mokesčių suma išaugo dar 65 tūkstančiais litų.

S.Rachinšteino galimai įkurtų bendrovių „Lavanija“, „Vanteras“, „Šeškinės Širvinta“, „Saturnas“, „Vilniaus vaivorykštė“, „Serneta“, „Acumen“, „Sparteka“ finansines operacijas pareigūnai tyrė nuo 2009 metų.

Tyrimą stabdė ir ligos

Pareigūnams teko detaliai išnagrinėti kiekvieną sandėrį, kurį 11 bendrovių sudarė per ketverius metus.

Surinkti įrodymus buvo sudėtinga, nes byloje minimos bendrovės viena kitai neatliko nė vieno pavedimo per banką, o jų dokumentuose nėra S.Rachinšteino pavardės ir parašų.

Tuo metu, kai pareigūnai pradėjo domėtis įtartinais sandėriais, nebuvo galimybės įrašinėti verslininkų pokalbių telefonu, naudoti kitų stebėjimo priemonių.

Bylos tyrimą pristabdė ir vienai fiktyviai bendrovei vadovavusios Janinos Stepanovos liga. Dėl silpnos sveikatos moters nebuvo įmanoma apklausti, todėl jos byla buvo atskirta.

Pareigūnų žiniomis, šiuo metu ji gyvena Didžiojoje Britanijoje.

Sumokėdavo už parašus

Bylos nagrinėjimo nesulaukė ir teisme parodymų duoti nespėjo dar vienas fiktyvus direktorius Vaclovas Nevedomskis. Jis 2005 metais mirė Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.

Už girtavimą iš aukštų pareigų Muitinės departamente atleistas V.Nevedomskis vienas pirmųjų tapo nieko neveikiančiu direktoriumi.

Vėliau į susitikimą su S.Rachinšteinu jis nusivedė ir benamį savo sugėrovą Narimantą Šimelį. Į kavinę „Jovarėlis“, kur laukė milijonierius, girtuokliai nuėjo tiesiai iš patvorio, kur gurkšnojo pigų vyną.

Su dviem apsaugininkais kavinėje laukęs S.Rachinšteinas benamiui pasiūlė tapti vienos bendrovės direktoriumi.

Sutrikusiam vilniečiui buvo paaiškinta, kad rūpintis verslo reikalais jam nereikės, tik kartais pasirašyti vieną kitą dokumentą. Už kiekvieną parašą jam buvo žadama sumokėti po 10–20 litų.

Vieninteliu bendrovės „Kogenta“ akcininku ir vadovu tapęs N.Šimelis atlygį buhalterijoje atsiimdavo iš karto, kai tik suraitydavo parašą.

Vilniečiui buvo kilę įtarimų, jog jis dalyvauja nešvariame versle, bet šį darbą jam pasiūlęs V.Nevedomskis ramino, kad jei iškils problemų su policija, S.Rachinšteinas viską sutvarkys.

Šalia turtuolio – benamis

N.Šimelis tuo tikėjo, tačiau prašinėdamas pinigų už kiekvieną parašą jautėsi pažemintas. „Nors esu valkata, tačiau ir aš turiu savigarbos.

O prieš S.Rachinšteiną visada jausdavausi pažemintas, jo nuolat turėjau ieškoti, prašyti pinigų lyg išmaldos“, – yra pasakojęs N.Šimelis.

Už grotų atsidūręs N.Šimelis vienas pirmųjų davė parodymus prieš S.Rachinšteiną, nors vėliau juos ne kartą keitė.

Kalėjime jėgas atgavęs N.Šimelis pergalę teisme šventė kartu su milijonieriumi S.Rachinšteinu, jo patėviu Anatolijumi Matiažu, trimis buhalterėmis bei dviem milijonieriaus apsaugininkais.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.